Gyvenimo būdo ir ūkio istorija
.


Danų archeologės tyrimai atskleidžia naujų ir stebinančių faktų apie senovines skulptūras.


Izraelio archeologai oloje aptiko penkis mįslingos žmonių giminės palaidojimus, kurie leidžia manyti, kad ši grupė turėjo bendrų gyvenimo būdo, technologijų ir laidojimo papročių su šiuolaikiniais žmonėmis ir neandertaliečiais, taip pat gyvenusiais šiame regione prieš 130 000 metų, rašoma naujame tyrime.


Velso princesė Šarlotė (1796–1817) augo kaip būsima Anglijos karalienė. Tačiau kilminga mergina į sostą nesėdo – jos gyvenimą nutraukė staigi tragedija. Nelaiminga jaunos princesės mirtis įsirašė į medicinos istoriją.


„Šuo – geriausias žmogaus draugas“, teigia sena klišė, tačiau mokslininkams jau seniai neduoda ramybės klausimas, kada ši draugystė galėjo prasidėti.


Mokslininkams jau seniai žinoma, kad alus yra vienas iš seniausių gėrimų pasaulyje. Tačiau alaus kilmės vieta ir gamybos ištakos ilgą laiką buvo apgaubtos paslapties.


Maždaug prieš 900 tūkst. metų Ispanijoje radosi „akmens technologijos 2.0“, kai Santjago de Kompostelos universiteto antropologas Diego Lombao su kolegomis rado ankstyviausią Europoje žinomą pažangių akmeninių įrankių technikos pavyzdį, skelbia „Live Science“.


Iš tolo galėjo atrodyti, kad palei didžiulį ežerą mažas vaikas braunasi per banguojančią žolę. Tačiau įsižiūrėjus iš arčiau, būtų pasimačiusi keista, tarpinė būtybė – didžiaakė beždžionė maža galva ir beždžionišką snukį primenančiu veidu, kuri vaikščiojo stačia kaip žmogus.


Maždaug prieš 40 000-50 000 metų Europoje, be protingo žmogaus, gyveno neandertaliečiai. Tačiau jų egzistavimo pėdsakai palaipsniui išnyko, įvairiais vertinimais, laikotarpiu nuo 40 tūkstančių (tikrai) iki 28 tūkstančių (ginčytina) metų, o tai rodo jų išnykimą.


Senovinis ieties metimo įrankis ietsvaidė priešistoriniams medžiotojams leido padidinti atstumą, kuriuo jie galėjo nusviesti savo ietį – tačiau netikėtas neigiamas gravitacijos poveikis iečiai gali paaiškinti, kodėl neandertaliečiai ir kai kurios Homo sapiens grupės jo niekada nė nepradėjo naudoti.


Archeologai Maroke aptiko 5000 metų senumo žemdirbių bendruomenės liekanas – tai seniausia tokio pobūdžio vietovė, kada nors aptikta Afrikoje už Nilo slėnio ribų. Radimvietėje aptikti tūkstančiai akmeninių kirvių galvučių ir dažytos keramikos šukės leidžia manyti, kad čia gyveno iki šiol nežinoma šimtų žmonių visuomenė, prilygstanti bronzos amžiaus Trojai – tai buvo žmonės, kurie gyveno kartu, dirbo žemę ir galėjo prekiauti su kitomis Viduržemio jūros regiono bendruomenėmis.


Remiantis DNR ir genealoginiais įrodymais nustatyta, kad tai buvo kapitonas Jamesas Fitzjamesas, kurio palaikai rasti pražūtingoje Didžiosios Britanijos karališkojo jūrų laivyno Franklino ekspedicijos vietoje. Taip pat patvirtinta, kad šis nelaimingas karininkas buvo pirmoji žinoma kanibalizmo auka tarp ekspedicijos narių.