„Iš esmės tai – karutis be rato.“ Rado ankstyviausius tokios veiklos įrodymus

Keliose Baltųjų smėlynų nacionalinio parko (JAV) vietose rasta vilkimo žymių ir žmonių pėdų atspaudų, paliktų prieš 22 000 metų. Manoma, kad juos padarė žmonės, tempdami ilgus medžio gabalus, ant kurių buvo sukrautas jų turtas – ir tai yra ankstyviausi tokios veiklos įrodymai.

Tokia primityvi transporto priemonė vadinama valkčiais (angl. travois). 

„Iš esmės tai – karutis be rato“, – sako Matthew Bennettas iš Bornmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje, pėdsakus tyrusios komandos narys. Jie buvo plačiai naudojami visame pasaulyje, tačiau tai yra seniausias jų naudojimo įrodymas. 

Senoviniame išdžiūvusiame ežere Baltuosiuose smėlynuose yra daug senovinių gyvūnų pėdsakų, o 2017 m. čia aptikta ir žmonių pėdsakų. 2019 m. komanda rado ilgų vilkimo žymių, susijusių su žmonių pėdsakais, o nuo to laiko nustatyta dar keletas pavyzdžių.

„Jų pasitaiko daugelyje skirtingų vietovių, taigi tai buvo plačiai paplitę“, – sako M. Bennetas. – Tai ne tik viena išradinga šeima, naudojanti valkčius“. 

Kai kuriuos vilkimo pėdsakus sudaro viena linija. Komanda mano, kad tai padarė valkčiai, sudaryti iš dviejų ilgų medžio gabalų, sujungtų į trikampį, kurio vienas galas buvo laikomas vienoje rankoje, ir su žeme lietėsi tik vienu tašku. 

Kitus vilkimo pėdsakus sudaro dvi lygiagrečios linijos. Tikėtina, kad jos atsirado dėl to, kad du medžio gabalai buvo sukryžiuoti X forma, todėl buvo dvi rankenos ir du sąlyčio su žeme taškai, kas turėjo būti stabiliau.

Valkčių žymės dažnai eina per asmens, kuris, kaip galima tikėtis, turėjo traukti valkčius, pėdsakus. Kai kuriais atvejais yra lygiagrečių – dažnai vaikų – pėdsakų, rodančių, kad šalia ėjo kiti žmonės.

Kitur pasaulyje valkčius dažnai traukdavo šunys arba arkliai, sako M. Bennetas – tačiau nėra įrodymų, kad Baltųjų smėlynų gyventojai būtų naudoję gyvūnus. 

2021 m. paskelbtas pėdsakų datavimas kvestionuoja įprastinę idėją, kad žmonės į Ameriką atsikraustė tik tada, kai maždaug prieš 15 000 metų pradėjo trauktis ledynai. 

„Diskusijos apie Amerikos apgyvendinimą yra labai prieštaringos, bet mes esame gana tikri dėl datų, – sako M. Bennetas. – Tradicinė versija yra toks, kad atsiskyrė ledynas ir jie atvyko, bet jūs taip pat galite ateiti prieš užsidarant durims.“ Kiti naujausi atradimai užsimena, kad žmonės Ameriką galėjo pasiekti jau prieš 33 000 metų. 

M. Bennetas sako, kad labai tikėtina, jog visame pasaulyje yra panašių pėdsakų, kurie nebuvo atpažinti kaip tokie. Tiesą sakant, jo komanda jau aptiko panašių žymių kitose JAV vietose, sako jis.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Quaternary Science Advances“.

Parengta pagal „New Scientist“.