Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Atradimas leidžia naujai pažvelgti į senovės miesto mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir socialinę struktūrą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Italijos Pompėjos mieste archeologai aptiko beveik tikro dydžio vyro ir moters laidojimo reljefą. Ši sensacinga iškasena Portos Sarnų nekropolyje leidžia naujai pažvelgti į senovės miesto mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir socialinę struktūrą. Archeologinių tyrimų vadovas, profesorius Lorensas Alapontas, siekia išsiaiškinti, kaip pompiečiai įamžindavo savo artimuosius. Reljefas jau perduotas restauravimui į Palazzo Grande rūmus ir netrukus taps pagrindine būsimos parodos „Būti moterimi senovės Pompėjoje“ dalimi. Parodos lankytojai galės iš arti stebėti restauravimo procesą, o oficialus atidarymas numatytas 2025 m. balandžio 16 d. Tyrinėjimai šioje vietovėje prasidėjo dar 1990-aisiais, kai atliekant geležinkelio „Circumvesuviana“ darbus buvo aptikta daugiau nei 50 kremuotų palaikų, pažymėtų stelomis bei įspūdingais statiniais – tarp jų ir masyvia laidojimo arka. Naujausi kasinėjimai, atnaujinti 2024 m. liepą, atskleidė monumentalią kapavietę su aukšta siena ir nišomis, kuriose rasta naujai aptikta reljefo plokštė. Tokia didybė rodo, kad pavaizduoti asmenys užėmė svarbią padėtį visuomenėje. Tyrimai atskleidė, kad moteris galėjo būti Ceres – derliaus deivės – kulto tarnaitė, o tai rodo moterų religinę svarbą senovėje. Reljefo meninė stilistika siekia vėlyvąjį Respublikos laikotarpį – tai laikas, kai elitinės šeimos puošėsi prabangiais laidojimo paminklais siekdamos išlaikyti statusą. Garsusis Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Cuchtrigelis pabrėžė, kad šie radiniai yra itin svarbūs norint geriau suprasti miesto pakraščių gyvenimą. Į projektą įtraukti archeologai, architektai, restauratoriai bei antropologai detaliai analizavo Portos Sarnų nekropolyje rastus palaikus. Ankstyvieji jų rezultatai, publikuoti skaitmeniniame žurnale „Pompėjos kasinėjimai“, pateikia įžvalgų apie palaidotų asmenų tapatybę bei laidojimo papročius. Tarp radinių – keramikos šukės ir stikliniai indeliai tepalams, kurie, manoma, buvo naudojami per apeigas. Tokie ritualai turėjo ne tik praktinę (kvapų maskavimo), bet ir simbolinę reikšmę, suteikdami ceremonijoms iškilmingumo. Nauji duomenys atskleidžia sudėtingą romėnų laidojimo kultūrą ir meta iššūkį anksčiau nusistovėjusioms nuostatoms apie lyčių vaidmenis antikinėje visuomenėje. Tolimesni tyrimai šioje vietoje žada dar labiau praplėsti mūsų supratimą apie gyvenimą ir mirtį senovės Pompėjoje.
|