Naujas radinys sujudino mokslininkus: garsusis šalmas galėjo būti pagamintas visai kitoje šalyje

Pietų Danijos saloje detektorininkas rado nedidelį metalinį atspaudą su panašiais ženklais, kaip ir ant garsiojo šalmo. Danijos nacionalinio muziejaus kuratorius Peteris Pentzas sako, kad šis atradimas leidžia kelti hipotezę, jog Saton Hu šalmas iš tiesų galėjo būti pagamintas šioje šalyje. 

Archeologas sako, kad jei iš tiesų bus įrodyta, jog šalmas yra iš Danijos, tai gali pakeisti mūsų supratimą apie jėgų pusiausvyrą VII a. Šiaurės Europoje.

Manoma, kad Saton Hu yra 624 m. mirusio Rytų Anglijos karaliaus Raedvaldo palaidojimo vieta. Pirmą kartą Safolko grafystėje 1939 m. buvo atkasta daugiau kaip 260 radinių, tarp jų – geležies ir vario šalmas, laikomas vienu didžiausių to laikotarpio lobių. Kiti daiktai – pavyzdžiui, skydas ir gėrimo ragai – taip pat rodo ryšį su Skandinavija.

Šalmas, dabar saugomas Britų muziejuje, papuoštas įvairiais motyvais, įskaitant du nedidelius skydelius, kuriuose pavaizduoti kariai ant žirgų. 

Manoma, kad šalmas buvo paveiktas ankstyvojo romėnų stiliaus, o istorikai anksčiau manė, kad jis galėjo būti kilęs iš Uplando, esančio rytų Švedijoje – nes ten ant šalmų taip pat aptikta panašių motyvų, vaizduojančių karius ant žirgų. Istorikai mano, kad tai galėjo būti relikvija arba diplomatinė dovana. 

Tačiau Danijos nacionalinio muziejaus mokslininkai dabar teigia, kad neseniai rastas metalinis atspaudas yra „stulbinamai panašus“ į šalmo motyvus. 

Žalios spalvos vario lydinio atspaudą prieš dvejus metus rado vietos archeologas Janas Hjortas. Jis sako, kad Danijos Taasingės saloje metalo detektoriumi tyrinėjo lauką. Iš pradžių vyras pamanė, kad tai įprasta „plokštelė su paveikslėliu“, tačiau atidžiau apžiūrėjęs suprato, kad tai kažkas „nepaprasto“. Rastajame vario lydinio atspaude pavaizduotas karys ant žirgo. Daugiau nuotraukų (2) Rastajame vario lydinio atspaude pavaizduotas karys ant žirgo. 

„Unikalus yra motyvas, – sakė jis. Tai labai galingas vaizdas.“ 

„Stilistinis panašumas yra labai reikšmingas, – teigia kuratorius P. Pentzas. – Tai artimiausia sąsaja, kokią kada nors esame matę“. Panašių motyvų buvo rasta ir Vokietijoje, tačiau tai pirmasis Danijoje rastas radinys. P. Hjorto radinys buvo perduotas vietos muziejui, tačiau jis buvo ištirtas tik neseniai.

Nors raštas nėra identiškas Saton Hu šalmo raštams, atidžiai ištyręs dvi fragmentiškas šalmo plokštes, P. Pentzas sako, kad esama „daug panašumų“.

„Jei sutelksime dėmesį į patį žirgą, pamatysime, kad tai tas pats žirgas“, – sako jis, rodydamas į jo nosies dalį, girią, ausis ir uodegą. Tyrėjas mano, kad Saton Hu ir daniški motyvai yra artimesni nei jų švediški atitikmenys – o tai leidžia manyti, kad šalmas iš tikrųjų galėjo būti kilęs iš Danijos salos arba jos apylinkių. 

Kuratorius mano, kad Taasingėje galėjo būti VII a. metalo dirbtuvės – šioje vietovėje rasta plono sidabro lakšto, galbūt naudoto folijai gaminti, ir kitų metalo atraižų.

„Sakyčiau, kad šis įspaudas yra iš tos pačios dirbtuvės arba iš Saton Hu šalmo aplinkos, – sako P. Pentzas. – Tikriausiai čia vyko gamyba arba prekyba“. Anglosaksų laivinio palaidojimo vieta Saton Hu, esanti netoli Vudbridžo Safolke, vadinama Anglijos „Karalių slėniu“. Apie 1939 m. atradimą neseniai buvo sukurtas 2021 m. Netflix filmas „The Dig“ („Kasinėjimai“). 

„Tai iš tiesų padarė perversmą mūsų supratime apie anglosaksus“, – sako Saton Hu, dabar priklausančio Nacionaliniam trestui, archeologijos ir įsitraukimo vadybininkė Laura Howarth. 

Anglosaksai – tai žmonių grupės, atvykusios į Angliją iš Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos. Praėjus net 86 metams, šioje vietovėje buvo atliekami nauji kasinėjimai, o apie palaidojimus atsirado naujų teorijų. 

Saton Hu šalmas buvo kruopščiai sudėliotas – per daugelį metų nuo tada, kai pirmą kartą buvo rastas sudaužytas į šimtus dalių. Dabar jis eksponuojamas Britų muziejuje. L. Howarth šalmą vadina „anglosaksų laikotarpio veidu“. O danų atradimas rodo, kad Saton Hu „nėra baigta knyga“, priduria ji. 

„Žvelgiant į jį, jis neabejotinai priklauso tokiai dizaino šeimai, kuri atsiranda šiuo metu“, – sako mokslininkė, pabrėždama, kad Saton Hu kapavietėje yra ir kitų daiktų, turinčių glaudžių sąsajų su Švedija, o vokiškas motyvas taip pat turi artimų panašumų. P. Pentzas mano, kad naujasis radinys prisideda prie teorijos, jog Danija šioje epochoje buvo svarbesnė, nei manyta anksčiau – ir galbūt Švedija ir Anglija atsidūrė centrinės Danijos „galios bazės“ periferijoje. 

Tačiau Nacionalinio fondo atstovė L. Howarth yra skeptiškesnė. 

„Tiksliai nustatyti santykius ir galios dinamiką, kuri tuo metu egzistavo tarp Danijos, Švedijos ir Saton Hu bendruomenės, remiantis tik vienu radiniu, yra gana sudėtinga“, – sako ji. 

P. Pentzas teigia, kad jo teorijai yra „tam tikrų kliūčių“. Saton Hu šalmas buvo suskaldytos į daugybę gabalėlių, o Danijos atspaudas labai nusidėvėjęs. Tačiau jis tikisi, kad kitame etape bus atliktas detalus motyvų 3D skenavimas. 

Be to, radinys aptiktas vietovėje, kurioje mažai kasinėta, todėl gali būti, kad atspaudu galėjo būti prekiaujama arba jis galėjo būti atgabentas iš kitur. 

Balandžio mėnesį jis bus eksponuojamas Danijos Nacionaliniame muziejuje Kopenhagoje, rašo BBC.