„Jos niekada neįvyko.“ Iki paskutinės minutės. Tada įsiveržė SSRS

Galiausiai 1940 m. Helsinkio olimpinės žaidynės taip pat žlugo, nes Sovietų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją. Taip prasidėjo Žiemos karas, kuris baigėsi 1940 m. kovo 13 d.

Vokietijos Reichas okupavo ir Daniją bei Norvegiją, o Baillet-Latour 1940 m. gegužės 1 d. oficialiai atšaukė olimpines žaidynes.

Vietoj olimpinių žaidynių Helsinkyje 1940 m. rugpjūtį karo belaisviai belaisvių stovykloje Stalage XIII-A, esančioje Langwasser, netoli Niurnbergo (Vokietija), surengė „specialiąją olimpiadą“, vadinamą Tarptautinėmis karo belaisvių olimpinėmis žaidynėmis.

Iš lenko belaisvio marškinių buvo pagaminta 29x46 cm dydžio olimpinė vėliava, ant kurios kreidelėmis nupiešti Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Lenkijos ir Nyderlandų olimpiniai žiedai ir vėliavos.

Kitos stovyklos žaidynės įvyko po ketverių metų. TOK niekada jų oficialiai nepripažino.

Tuo tarpu Japonija Tokijuje surengė 1940 m. Rytų Azijos žaidynes, kuriose dalyvavo 6 šalys:

1. Japonija,
2. Kinija (Japonijos marionetinė vyriausybė okupuotoje Kinijos dalyje),
3. Havajai (!) (JAV ir Japonija kariauti pradėjo tik 1941 m. gruodį),
4. Mandžukas (Japonijos marionetinė valstybė okupuotoje Mandžiūrijoje, dabartinėje Kinijoje),
5. Mengdziangas (Japonijos marionetinė valstybė Vidinėje Mongolijoje, dabartinėje Kinijoje),
6. Filipinai (tuomet priklausė JAV).

Helsinkis galiausiai surengė 1952 m. vasaros olimpines žaidynes, o Tokijas surengė 1964 m. vasaros olimpines žaidynes ir 2020 m. vasaros olimpines žaidynes, nors pastarosios dėl COVID-19 pandemijos buvo nukeltos į 2021 m.