„Jos niekada neįvyko.“ Iki paskutinės minutės. Tada įsiveržė SSRS

Tačiau vis dar buvo vilties, kad šis baisus metas greitai baigsis ir vėl bus galima dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nepaisant karo veiksmų, pasiruošimas olimpinėms žaidynėms tęsėsi iki paskutinės minutės.

Taičiau užuot varžydamiesi ir mėgaudamiesi taikos laikais, sportininkai kovojo už savo gyvybes belaisvių ir koncentracijos stovyklose. Jie taip pat nusprendė organizuoti savo žaidynes už spygliuotos vielos.

1936 metais 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių organizavimas buvo patikėtas Tokijui, Japonijai. Tokiu būdu buvo pagerbti Tolimieji Rytai. Tačiau per ketverius metus pasaulio padėtis labai pasikeitė.

Kai 1937 m. prasidėjo Kinijos ir Japonijos karas. Karui įsibėgėjant, kitoms šalims vis labiau kilo abejonių dėl vasaros ir 1940 m. žiemos olimpinių žaidynių įgyvendinamumo, kurios siūlė pasirinkti kitą vietą ir kalbėjo apie galimybę boikotuoti žaidynes, jei jos vyktų Japonijoje.

Helsinkis (Suomija) pasišovė išgelbėti žaidynes. 1938 m. liepos 16 d. rytą, prieš gaudamas Tokijo organizacinio komiteto telegramą apie oficialų žaidynių atšaukimą, TOK prezidentas grafas Henri de Baillet-Latour susisiekė su Suomijos TOK nariu Ernstu Krogiusu, kad paprašytų alternatyvių 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių planų.

Po trijų dienų, 1938 m. liepos 19 d., Baillet-Latour oficialiai pasiūlė, kad Helsinkis, kuris 1932 m. pralaimėjo Berlynui ir 1936 m. Tokijui, surengtų 1940 m. olimpines žaidynes. Po kelių dienų Suomijos vyriausybė priėmė šį sprendimą. Todėl greitai buvo sudarytas organizacinis komitetas, kuriam pirmininkavo TOK narys Johanas Wilhelmas Rangellis.

Pagal Eriko von Frenckello planus, pasiruošimas vyko sparčiai. Buvo pastatytas Olimpinis kaimelis, o Olimpinis stadionas jau buvo baigtas. Taip pat buvo statomi ir kiti objektai, pavyzdžiui, plaukimo arena. Helsinkio žaidynės turėjo vykti nuo 1940 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 4 d.

Įdomu tai, kad sklandymas turėjo būti olimpinė sporto šaka 1940 m. žaidynėse po demonstracijos Berlyno žaidynėse 1936 m. Nuo to laiko šios sporto šakos nebuvo jokiose žaidynėse, nors jai sukurtas sklandytuvas „DFS Olympia Meise“ po karo buvo gaminamas dideliais kiekiais.

Net ir po Vokietijos išpuolio prieš Lenkiją TOK išlaikė viltį, kad žaidynės bus surengtos. Lenkija kariavo, bet Vakarų Europoje karas vyko beveik vien tik ant popieriaus – vyko Keistasis karas. TOK persigalvojo tik tada, kai Trečiasis Reichas 1940 m. pavasarį užpuolė Daniją ir Norvegiją.

Tęsinys kitame puslapyje: