Australijoje rastos gerai išsilaikiusios didžiausio pasaulyje sterblinio fosilijos

Net tris tonas sverdavę žolėdžiai diprotodonai, kurių ankstyviausios fosilijos datuojamos maždaug 2 mln. metų, išnyko maždaug prieš 50 tūkst. metų. Vieno iš šių dabartinių vombatų giminaičių suakmenėję griaučiai praeitą savaitę buvo iškasti atokioje Kvynslando valstijos vietovėje – toliausiai į šiaurę negu visos kitos diprotodonų liekanos. Mokslininkai mano, kad šios fosilijos gali suteikti vertingų duomenų apie šios rūšies saulėlydį.

Diprotodonai išnyko maždaug tuo pačiu metu kaip ir kiti stambieji Australijos gyvūnai, tarp jų milžiniškos kengūros ir krokodilai. Be to, šių rūšių saulėlydis sutapo su pirmųjų aborigenų genčių pasirodymu žemyne, todėl mokslininkai kelia prielaidą, kad prie stambiosios faunos išnykimo galėjo prisidėti žmonės.

„Buvo daug ginčijamasi, kas pražudė megafauną, o ši tema paleontologijoje yra itin karšta“, – naujienų agentūrai AFP profesorė Sue Hand (Sju Hand), dirbanti naująsias diprotodono liekanas aptikusioje mokslininkų grupėje. Pasak jos, naujasis radinys yra geriausiai išlikęs iš Australijoje rastų diprotodonų skeletų, todėl bus galima gana tiksliai nustatyti jo amžių ir galbūt išsiaiškinti vertingos informacijos apie žmonių bei klimato pokyčių vaidmenį šios rūšies gyvūnų nykimui.

Diprotodonai buvo apie dviejų metrų aukščio ir pusketvirto metro ilgio. Pagal dydį jie prilygo raganosiui arba nedideliam automobiliui, o patelės turėjo sterblę, kurios anga nukreipta atgal, sakė S. Hand. „Iš esmės jie buvo labai panašūs į vombatus – itin stambius vombatus, daug didesnius negu gyvenantys mūsų dienomis“, – aiškino mokslininkė.

Manoma, kad itin stambūs gyvūnai Australijoje ir kituose žemynuose išsivystė dėl atšiaurių klimato sąlygų ir skurdžių ėdesio išteklių. Australijoje anksčiau buvo aptikta didžiulių priešistorinių stručiams giminingų paukščių emu, medžiais laipiojusių krokodilų ir mėsa mitusių kengūrų liekanų.