„Medžio šakų lietaus dievas.“ Surastas 1600 metų senumo valdovo kapas

Karakolo valdovo, vardu Te K'ab Chaak (majų kalba – „medžio šakų lietaus dievas“), kapas datuojamas apie 350 m. Į Karakolo sostą jis įžengė 331 m.

Tai pirmas kartas, kai Karakole buvo rastas koks nors identifikuotas valdovo kapas – nuo tada, kai Hiustono universiteto (JAV) archeologai Diane ir Arlenas Chase'ai daugiau nei prieš 40 metų pradėjo ten kasinėjimus, skelbiama ketvirtadienį (liepos 10 d.) publikuotame pranešime.

Te K'ab Chaako kapas buvo vienas iš trijų pagrindinių kapų, rastų šiaurės rytų akropolyje – už miesto centro esančiame komplekse.

Karališkoje kapavietėje buvo keramikos indų, raižytų kaulų, kriauklių, vamzdelių formos nefrito karoliukų ir mozaikinė mirties kaukė, pagaminta iš nefrito. Viename keramikos inde pavaizduotas majų valdovas, laikantis ietį ir priimantis aukas, o kitame – majų prekybininkų dievas Ek Chuahas, apsuptas aukų.

Anksčiau, 2010 m., buvo rasta centrinės Meksikos artefaktų, įskaitant obsidiano ašmenis, kurie rodė centrinės Meksikos miesto Teotihuakano, taip pat turėjusio įtakos vėlesniems actekams, įtaką.

Tačiau naujai atrasti Karakolo kapai datuojami bent viena karta anksčiau – o tai reiškia, kad juose gyveno vietiniai majų valdovai, o ne valdantysis elitas iš Teotihuakano.

Majų miestas

Te K'ab Chaako palaikai rodo, kad jis buvo maždaug 1,7 m ūgio ir neturėjo dantų – kai mirė jau būdamas garbaus amžiaus. Jo įkurta karališkoji dinastija gyvavo daugiau kaip 460 metų.

Karakolas buvo vienas didžiausių ir svarbiausių majų pasaulio miestų, kuriame piko metu gyveno daugiau nei 100 000 žmonių. Tačiau iki 900 m. dėl nežinomų priežasčių jis, kaip ir daugelis kitų majų gyvenviečių, sunyko.

Dabar jo griuvėsiai yra aukštumų džiunglėse centrinėje Belizo dalyje esančiame Kajo rajone, maždaug už 85 km nuo Karibų jūros pakrantės ir už 72 km į pietryčius nuo majų miesto Tikalo Gvatemaloje.

Archeologiniai tyrinėjimai atskleidė, kad Karakolas kadaise užėmė daugiau kaip 177 kvadratinius kilometrus, turėjo plačius pylimus, žemdirbystės terasas, pastatus ir monumentalius statinius – pavyzdžiui, 43 metrų aukščio Kaanos (Caana) piramidę, kurią taip pat atrado Chase'ai ir kuri iki šiol yra vienas aukščiausių pastatų Belize.

Hiustono universiteto antropologijos profesorius Arlenas Chase’as sako, kad Teotihuakano įtaka radimvietėje rodo, jog ankstyvieji Karakolo valdovai palaikė glaudžius ryšius su šiuo regionu ir kitomis to meto Mezoamerikos dalimis.

Tiek centrinė Meksika, tiek majų regionas aiškiai žinojo vieni apie kitų ritualines praktikas – nors Teotihuakanas nuo Karakolo nutolęs apie 1200 kilometrų, teigia jis.

Atrodo, kad ryšius tarp šių dviejų regionų palaikė patys valdovai, todėl Te K'ab Chaakas ir kiti majų karaliai galėjo palaikyti oficialius diplomatinius santykius su Teotihuakanu, sako mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.