„Neturi analogų.“ Europoje aptikta rekordinė istorinė gyvenvietė

Čekijos Bohemijos regione aptikta 2200 metų senumo keltų gyvenvietė su keliais šimtais monetų ir daugiau nei 1000 papuošalų.

Gyvenvietėje, „neturinčioje analogų pagal savo mastą ir pobūdį Bohemijoje“, buvo sukaupta daugybė senovės turtų, įskaitant gintarą ir keramiką, sakoma Rytų Bohemijos muziejaus atstovų pranešime. Vietovė nebuvo įtvirtinta – o tai leidžia manyti, kad joje gyvenę žmonės buvo svarbūs regiono prekybos dalyviai.

Gyvenvietę aptiko archeologai, tyrinėję vietovę prieš tiesiant greitkelį. Be vertingų artefaktų, jie rado pastatų liekanų, įskaitant gyvenamuosius namus, gamybines patalpas ir bent vieną religinę šventyklą.

Gyvenvietė, esanti netoli Hradec Kralovės miesto Čekijos šiaurės centrinėje dalyje, buvo didelė – apie 25 hektarų, teigia Hradec Kralovės universiteto archeologijos profesorius Tomašas Mangelas, kuris yra vienas iš kasinėjimų vadovų.

Kai kurios monetos yra sidabrinės, o kai kurios – auksinės. Nors dar nėra aišku, kiek tiksliai monetų rasta, atrodo, kad jų yra keli šimtai, nurodo T. Mangelas. Tarp papuošalų yra bronzinių ir geležinių sagių fragmentų, apyrankių fragmentų, metalinių diržų sudedamųjų dalių, stiklo karoliukų ir apyrankių.

Radinys datuojamas La Tène kultūra – geležies amžiaus kultūra, klestėjusia kai kuriose Europos dalyse maždaug 450–40 m. pr. m. e. Ši kultūra paprastai siejama su keltais ir turi panašumų savo meno kūrinių ir artefaktų, kurių daugelis turi antropomorfinį dizainą, gamyboje.

Naujai rasta gyvenvietė padeda geriau suprasti, kaip buvo organizuojamos gyvenvietės tarp III ir I a. pr. m. e.

Kas ten gyveno

Istoriškai keltai buvo įvairios grupės, gyvenusios Europos žemyne, įskaitant galus Prancūzijoje ir keltiberus Iberijoje.

Tradiciškai manoma, kad Bohemijoje gyvenę keltai buvo kilę iš genties, vadinamos bojais (boii). Tačiau T. Mangelas sakė, kad negalime būti tikri, jog bojai iš tikrųjų gyveno naujai aptiktoje vietovėje. Regione gyveno ir kitos keltų grupės, o vietovėje nerasta jokių pėdsakų, iš kurių būtų galima spręsti, kas konkrečiai ten gyveno.

„Bohemija tradiciškai iš tiesų yra susijusi su [bojais], – teigia T. Mangelas. – Tačiau [neseniai atlikti] tyrimai rodo, kad galime pasakyti tik tiek, kad [bojai] buvo įsikūrę kažkur Vidurio Europoje“.

Nors kai kurie tyrinėtojai mano, kad Bohemijos pavadinimas kilo iš žodžio Boii, T. Mangelas mano, kad šie du žodžiai gali būti tiesiogiai nesusiję. „Sąsaja Boii – Boiohaemum – Bohemija – Čekija yra klišė, paremta klaidingomis XIX ir XX a. pradžios istorinių šaltinių interpretacijomis, – sakė Mangelas. – Tai paprasčiausiai nėra teisinga.“

Gintaro kelio koridorius

Gausių artefaktų, įskaitant gintarą ir smulkiąją keramiką, atradimas leidžia manyti, kad čia gyvenę žmonės greičiausiai prekiavo gintaru ir kitais produktais, kurie buvo gabenami maršrutais visoje Europoje – o gyvenvietėje galėjo būti gaminama prabangi keramika.

Prie kasinėjimų neprisidėjęs Vienos universiteto archeologas Maciejus Karwowskis sako, kad „naujai atrasta vieta yra ypač įdomi“.

Ji panaši į kitas gyvenvietes, aptiktas „gintaro kelio koridoriuje“. Šia prekybos sistema tuo laikotarpiu gintaras buvo gabenamas iš Baltijos ir Šiaurės jūrų į Vidurio Europą.

Žiemos švenčių metu bus atidaryta muziejaus ekspozicija, kurioje bus eksponuojami kai kurie gyvenvietės artefaktai, rašo „Live Science“.