Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Nerealus radinys Škotijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Škotijos Orknio salose siautėjusi audra atskleidė paslaptingas laivo nuolaužas – 250 metų senumo karo laivą, kuris kadaise tarnavo Karališkajame laivyne, dalyvavo Septynerių metų kare ir Amerikos nepriklausomybės kare. Tyrimai atskleidė, kad tai buvusi fregata HMS Hind (1749), kurios istorija tęsėsi ne tik karinėje tarnyboje. Orknio salose, į šiaurę nuo Škotijos esančiame salyne, siautusi audra, kaip įprasta, į paplūdimius atnešė daugybę „lobių“. Daugelis iš jūros dugno išplėštų ar po smėlio masėmis aptiktų daiktų pasirodė esančios šiukšlės, tačiau vienas daiktas patraukė vietinių gyventojų dėmesį ir netrukus tapo archeologine sensacija. Tai buvo 250 metų senumo laivo nuolaužos, atrastos Sandėjaus (Sanday) saloje. Tyrėjai iš karto prabilo apie „potencialiai unikalų archeologinį radinį“, o dabar jie turi patvirtinimą. Jų tyrimai atskleidė turtingą ir sudėtingą laivo istoriją. „Wessex Archaeology“, bendradarbiaudama su „Dendrochronicle“ ir savanorių tyrėjų bendruomene, padėjo identifikuoti laivą, o tyrimų projektą finansavo „Historic Environment Scotland“ (HES). Buvo atlikta medienos analizė, taip pat ieškoma archyvų ir įvairių dokumentų. Tyrimai atskleidė, kad laivas buvo pastatytas iš medienos, gautos iš pietų ir pietvakarių Anglijos, o kitos detalės atskleidė nuolaužų pobūdį. Visi požymiai rodo, kad tai buvusios Karališkojo laivyno fregatos HMS Hind, likučiai.
Laivas buvo baigtas statyti 1752 m., o išformuotas ir parduotas 1784 m. Tačiau prieš tai 24 patrankų 6-ojo rango fregata dalyvavo daugelyje karinių veiksmų, įskaitant Septynerių metų karą (1756–1763), Luizburgo ir Kvebeko apgultį 1758–1759 m., o vėliau, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, konflikte tarp Didžiosios Britanijos karalystės ir jos kolonijų Šiaurės Amerikoje – Amerikos nepriklausomybės kare (1775–1783). „Priklausomai nuo karinio jūrų laivyno poreikių, ji tarnavo kaip konvojaus palyda arba kovos su privatiniais laivais kreiseris“, – teigiama „Wessex Archaeology“ pranešime. Po karinės tarnybos laivas buvo paverstas banginių medžioklės laivu. Tuo metu tai nebuvo neįprasta – iš tiesų, tai buvo įprasta praktika, nes Karališkojo jūrų laivyno laivai buvo tvirtos konstrukcijos ir gerai pritaikyti kelionėms atšiauriomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaltuose Atlanto vandenyno vandenyse. Laivas keturis sezonus plaukiojo Arkties vandenimis, kol 1788 m. kovo mėn. nuskendo Lopneso įlankoje. Laive buvo 56 jūreiviai – visi išgyveno nelaimę, tačiau nuolaužos žuvo amžiams. Tik 2024 m. audra atidengė laivą, o 2025 m. atskleista jo istorijos paslaptis. „Šio projekto metu daug sužinojome apie laivo nuolaužas, bet taip pat ir apie Sandėjaus bendruomenę XVIII a. 9-ajame dešimtmetyje. Tuo metu Sandėjus buvo žinomas dėl savo laivų nuolaužų ir vadinamas „Škotijos laivų nuolaužų lopšiu“, tačiau salos bendruomenė buvo lygiai taip pat gerai žinoma dėl savo svetingumo, rūpindamasi jūreiviais, kurie pateko į bėdą audringuose regiono vandenyse“, – sakė Benas Saundersas, vyresnysis jūrų archeologas iš Vesekso archeologijos draugijos. Mediniai elementai šiuo metu saugomi gėlo vandens rezervuare Sandėjaus paveldo centre.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|