Garsusis Jėzaus atvaizdas Turino drobulėje – ne žmogaus? Štai ką atskleidžia naujas tyrimas

Turino drobulė, kurią daugelis laiko Jėzaus laidojimo apklotu, negalėjo būti sukurta uždengus audiniu žmogaus kūną, rodo naujas tyrimas. Labiau tikėtina, kad vaizdas yra atspaudas plokštokos, šiek tiek iškilusios skulptūros, sako grafikos specialistas.

Brazilijos 3D skaitmeninis dizaineris, grafikos ekspertas Cicero Moraesas, kuris specializuojasi istorinių veidų atvaizdų kūrime, savo tyrime, liepos 28 d. paskelbtame žurnale „Archaeometry“, naudojo 3D modeliavimo programinę įrangą, kad palygintų, kaip audinys krinta ant žmogaus kūno ir kaip – ant žemo reljefo skulptūros.

„Vaizdas Turino drobulėje labiau atitinka atspaudą nuo žemo reljefo formos,– rašė C. Moraesas. – Toks atspaudas galėjo būti padarytas naudojant medžio, akmens ar metalo plokštę, kuri buvo pigmentuota (ar net kaitinta) tik kontakto vietose, taip išgaunant matomą vaizdą.“

Drobulė pirmą kartą buvo aprašyta XIV a. pabaigoje, ir nuo to laiko vyksta diskusijos, ar ji yra tikra Jėzaus nukryžiavimo relikvija. 1989 m. atliktas radiometrinis datavimas atskleidė, kad drobulė buvo pagaminta tarp 1260 ir 1390 m. – kas rodo, kad tai viduramžių laikų kūrinys.

Remiantis meno istorijos tyrimais, viduramžiais Europoje buvo paplitusios tokio žemo reljefo skulptūros – pavyzdžiui, raižytos antkapinės plokštės, vaizduojančios religines figūras.

Siekiant suprasti, kaip galėjo būti sukurta Turino drobulė, C. Moraesas sukūrė du skaitmeninius modelius – vieną trimačio žmogaus kūno, kitą – žemo reljefo žmogaus skulptūros.

Naudodamas 3D simuliaciją, jis virtualiai uždėjo audinį ant abiejų modelių. Palyginęs gautus rezultatus su 1931 m. drobulės nuotraukomis, C. Moraesas pastebėjo, kad audinys, uždėtas ant žemo reljefo modelio, beveik tiksliai atitiko tikrą vaizdą.

Simuliacijoje su trimačiu modeliu audinys deformavosi ir išsitampė – dėl to vaizdas nenatūraliai išsikreipė.

C. Moraesas šį efektą pademonstravo vaizdo įraše, nudažydamas savo veidą ir prispausdamas prie jo popierinį rankšluostį. Gautas atspaudas buvo platesnis už tiesioginį veido vaizdą, nes 3D objekto prispaudimas deformavosi 2D paviršiuje.

Tuo tarpu švelniai iškilusi skulptūra nesukelia tokių iškraipymų – ir atspaudas atrodo kaip tas, kurį matome Turino drobulėje.

Todėl C. Moraesas mano, kad drobulė greičiausiai nebuvo uždėta ant tikro žmogaus kūno, o buvo sukurta kaip meno kūrinys palaidojimui – „tikras krikščioniško meno šedevras“. Vis dėlto jis nenagrinėjo, kokie metodai ar medžiagos galėjo būti tam naudojami, rašo „Live Science“.