Archeologinis šokas Izraelyje: galbūt rastas Sandoros skrynios buvimo vietos įrodymas

Izraelyje dirbantys archeologai pristatė stulbinančius įrodymus, galimai siejančius radinius su šventąja Silo vietove, kur, anot Biblijos, buvo saugoma pati Sandoros skrynia.

Izraelio kalvose, Silo vietovėje (hebrajiškai – Šiloh), archeologų komanda aptiko masyvų akmeninį statinį, kuris, jų nuomone, galėjo būti legendinės Senojo Testamento šventyklos – Ski­nijos – buvimo vieta.

Šioje šventykloje, pagal Šventąjį Raštą, buvo laikoma Sandoros skrynia – auksu dengtas skrynios formos relikvijorius, kuriame saugotos Mozės gautos Dešimt Dievo įsakymų plokštės. Ar tai galėtų būti vienas svarbiausių religinių archeologinių atradimų per pastaruosius šimtmečius?

Sutapimas ar įrodymas? Biblijos ir radinių sutapimai pribloškia

Vykdydamas kasinėjimus Tel-Šilo vietovėje, daktaras Scott Striplingas, šios archeologinės misijos vadovas, pareiškė, kad aptiktas akmeninis pastatas atitinka Biblijoje aprašytą sandūrą tarp Ski­nijos vidinės ir išorinės erdvių – pagal išmatavimus, proporcijas ir orientaciją.

Pastato ilgis ir plotis atitinka 2:1 santykį, o jo kryptis iš rytų į vakarus taip pat sutampa su tuo, kas nurodoma Senajame Testamente.

„Mes radome monumentalią struktūrą, kuri atitinka Biblijos duomenis apie Ski­niją. Tai labai svarbus archeologinis atradimas“, – sako daktaras Striplingas.

Be to, kasinėjimų vietoje rasta daugiau kaip 100 000 gyvūnų kaulų, daugiausia iš dešinės kūno pusės – tai sutampa su Levitų knygos 7 skyriuje nurodytu aukojimo ritualu, kai dešinės pusės kūno dalys buvo skiriamos kunigams.

Didžiąją dalį šių kaulų sudarė avių, ožkų ir galvijų liekanos – gyvūnai, dažniausiai naudojami aukojimo ritualams Biblijos laikais.

Keramika – tylusis liudininkas

Pagal Bibliją, Silo buvo pirmoji ilgalaikė Dievo buveinė po žydų išėjimo iš Egipto. Ten gyveno vyriausiasis kunigas Elis, kuris vadovavo Sandoros skrynios saugojimui. Dramatiški įvykiai aprašyti 1 Samuilio knygos 4 skyriuje, kai izraelitai, tikėdamiesi pergalės prieš filistinus, į mūšio lauką atsinešė Sandoros skrynią. Tačiau filistinai laimėjo, o Sandoros skrynia buvo pagrobta. Elio sūnūs žuvo, o pats Elis – 98 metų aklas vyras – nugriuvo nuo suoliuko prie miesto vartų ir mirė išgirdęs apie prarastą Skrynią.

„Mes manome, kad galėjome aptikti tuos pačius miesto vartus, prie kurių mirė Elis“, – sakė Striplingas per interviu „Christian Broadcasting Network“.

Pastato viduje archeologai aptiko didelę vidaus sieną, dalijančią pastatą į dvi dalis. Tai galėtų būti analogas užuolaidai (vadinamajai uždangai), kuri pagal Išėjimo knygą 26 skyrių skyrė Ski­nijos šventąją vietą nuo Šventų Švenčiausiosios, kur laikyta Sandoros skrynia.

Tai galėjo būti ta pati vieta, kur, anot tikėjimo, Dievo buvimas žemėje buvo laikomas realiu ir fiziniu – ne tik simboliniu.

Kodėl šis atradimas svarbus šiandien?

Ši žinia gali tapti viena reikšmingiausių religinės archeologijos naujienų per pastaruosius dešimtmečius.

Ji ne tik suteikia fizinių įrodymų apie Biblijoje minimus įvykius, bet ir provokuoja naujas diskusijas apie Sandoros skrynią, kurios buvimo vieta ilgą laiką buvo laikoma paslaptimi.

Kol kas nėra oficialaus patvirtinimo, kad būtent čia buvo laikoma Sandoros skrynia, tačiau vis daugiau sutapimų kelia pagrįstą prielaidą, kad Silo buvo ne tik dvasinis centras, bet ir reali šventovė su aukojimo ritualais, struktūromis ir netgi vieta, kur galėjo būti palaikyta šventoji skrynia.