Indonezijos radinys, kuris apvertė viską aukštyn kojomis: kodėl mūsų protėviai buvo daug gudresni, nei manėme?

Nauji archeologiniai radiniai Indonezijos Sulavesio saloje meta iššūkį seniai nusistovėjusioms teorijoms apie žmonijos keliones.

Maži, bet reikšmingi akmens įrankiai, aptikti Soppengo regione, privertė mokslininkus iš naujo permąstyti ankstyvąsias migracijas ir tai, kaip senovės žmonės galėjo pasiekti atokius regionus.

Neseniai Indonezijos Sulavesio saloje aptikti radiniai sukėlė tikrą sensaciją archeologijos pasaulyje. Australijos ir Indonezijos mokslininkai rado seriją akmens įrankių, kurių amžius siekia apie 1,5 milijono metų.

Tai – vieni seniausių žmonijos artefaktų, aptiktų šiame regione, o jų atradimas atskleidžia, kad senovės žmonės į salyną tarp Azijos ir Australijos pateko daug anksčiau, nei buvo manyta.

Įrankiai aptikti po žeme Soppengo rajone. Nedideli akmens skaldos gabaliukai ir jų formos rodo, kad jie buvo naudoti apdorojant akmenis ir medžiojant smulkius gyvūnus.

Šalia rastos gyvūnų dantys su radioaktyvių elementų pėdsakais leido tiksliai nustatyti radinių amžių – apie 1,5 milijono metų.

Pasak tyrimo vadovo, profesoriaus Adamo Brummo iš Grifito universiteto, šie artefaktai priklauso žmonių giminei, gyvenusiai gerokai prieš Homo sapiens atsiradimą.

Tai reiškia, kad mūsų protėviai ar jų artimi giminaičiai jau tada turėjo gebėjimą kirsti jūrų sąsiaurius ir pasiekti salų grandinę, vadinamą Uolasea.

Iki šio atradimo buvo manoma, kad pirmieji Homo erectus atvyko į regioną – konkrečiai į Flores ir Lusoną – prieš maždaug 1,02 mln. metų.

Mokslininkai ilgą laiką tikėjo, kad tokie ankstyvieji žmonės nebuvo pajėgūs ilgoms jūrų kelionėms, todėl jų migracijos buvo ribotos. Tačiau Sulavesio radiniai šią hipotezę paneigia.

Kas yra Uolasea?

Uolasea – tai unikalus geografinis regionas rytinėje Indonezijoje, apimantis Sulavesio, Lomboko, Floreso, Timoro ir Sumbavos salas. Jis įsikūręs tarp Borneo ir Javos vakaruose bei Australijos ir Naujosios Gvinėjos rytuose. Ši teritorija – tarsi natūralus tiltas tarp žemynų, turėjęs lemiamą reikšmę senovės migracijoms.

Pavadinimas kilęs nuo garsaus gamtininko Alfredo Russelo Wallace’o, kuris tyrinėjo šių salų gyvūniją ir augaliją. Regionas garsėja ne tik savo biologine įvairove, bet ir tuo, kad jis buvo viena svarbiausių migracijos grandžių tarp Azijos ir Australijos.

Šis atradimas rodo, kad žmonijos istorija – daug sudėtingesnė, nei manėme. Galbūt pirmieji mūsų protėviai buvo gerokai išradingesni, nei spėjome, ir gebėjo pasitelkti primityvias plaukiojimo priemones ar kitas strategijas, leidusias įveikti pavojingus jūrų kelius.