„600 000 vyrų armija žygiuoja Rusijos link“

Mokslininkai, tyrinėdami dantis iš masinio Prancūzijos armijos kapo po nesėkmingos kampanijos į Rusiją, atrado naujų įžvalgų.

„Grande Armée“ nesėkminga kampanija 1812 m. rudenį ir žiemą laikoma lūžio tašku Napoleono karuose ir galiausiai žymi paties Napoleono nuosmukio pradžią, nors jam pavyko užsitikrinti savo valdžią po sugrįžimo, nepaisant karinės katastrofos.

Napoleonas įsiveržė į Rusiją su maždaug 500 000–600 000 kareivių, iš kurių grįžo tik keli tūkstančiai. Didžiuliai nuostoliai paprastai siejami su ledine Rusijos žiema, kuriai prancūzai buvo nepakankamai pasiruošę, taip pat su badu ir ligomis. Tarptautinė tyrimų komanda, vadovaujama Pastero instituto (Paryžius), panaudojo prancūzų kareivių dantų iš masinio kapo Vilniuje (Lietuva) genetinę analizę, kad ištirtų konkrečias ligas, kuriomis sirgo vyrai.

Mokslininkai rado paratifo infekcijų ir utėlių platinamos recidyvuojančios karštinės įrodymų. Jie paskelbė savo išvadas portale „bioRxiv“. Šis tyrimas dar nebuvo recenzuotas.

1812 m. birželį Napoleonas su daugiau nei pusės milijono vyrų armija žygiavo Rusijos link. Tačiau po to, kai Prancūzijos pajėgos pasiekė Maskvą, bet neįveikė Rusijos armijos, miestas buvo sugriautas ir izoliuotas; rusai jį prieš tai buvo padegę. Prancūzai atsitraukė ir įkūrė žiemos stovyklą prie Lenkijos sienos. Labai mažai kas vėl pamatė savo tėvynę, o atsitraukimo metu, kuris truko nuo 1812 m. spalio 19 d. iki gruodžio 14 d., dauguma žuvo – ir ne nuo Rusijos kareivių rankų.

Masiniame kape, iškastame atsitraukiant iš Rusijos, buvo palaidota daugiau nei 3000 vyrų. Sužalojimų nerasta, o tai reiškia, kad jų mirties priežastis turėjo būti kita. Tyrimui tyrėjai iš kapo paėmė 13 sveikų dantų, iš jų išskyrė DNR ir ją sekvenavo, kad nustatytų tokius patogenus kaip bakterijos ar virusai, kurie galėjo sukelti vyrų mirtį arba prie jos prisidėti.

Pradinė analizė atskleidė 14 galimų patogenų DNR modelius, o stipriausius signalus rodė Salmonella enterica ir Borrelia recurrentis rūšių bakterijos. Jos anksčiau nebuvo įtrauktos į patogenų, kurie galėjo užkrėsti prancūzų kareivius, sąrašą. Tačiau jokios patvirtintos DNR sekos neatitiko anksčiau įtariamų šiltinės ir 5 dienų karštinės patogenų. Vis dėlto tyrėjai pripažįsta, kad dėl riboto senovinio bakterijų genomo išsaugojimo negalima atmesti galimybės, kad šios ligos vis dar siautėjo tarp kareivių.

Dantų medžiagoje vienareikšmiškai identifikuotos Salmonella enterica bakterijos galėtų būti aiškiai priskirtos Paratyphi C linijai – patogenui, sukeliančiam paratifą. Ši infekcinė liga pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu ir karščiavimu iki 39 laipsnių Celsijaus, tačiau paprastai yra šiek tiek lengvesnė nei šiltinė. Infekcija daugiausia perduodama vartojant užterštą vandenį arba užterštą maistą, kuris lietėsi su užsikrėtusių žmonių išmatomis.

Taip pat aptiktos Borrelia recurrentis rūšies bakterijos sukelia recidyvuojančią karštligę, kurią platina utėlės ​​ir kuri gali reikštis viduriavimu, karščiavimu iki 40 laipsnių Celsijaus, stipriais raumenų ir kūno skausmais, taip pat miokarditu ir neurologiniais simptomais, tokiais kaip traukuliai. Abi ligos dabar gali būti veiksmingai gydomos antibiotikais.

Tyrėjai įtaria, kad paratifas ir recidyvuojanti karštligė nebuvo vienintelės kareivių mirties priežastys. Nuovargis, peršalimas ir įvairios infekcijos greičiausiai prisidėjo prie didelio armijos mirtingumo. Net ligos, kurios paprastai nesukeltų mirties, galėjo būti paskutinis lašas ir taip nusilpusiam organizmui. Tyrimo autoriai rekomenduoja išanalizuoti didesnį skaičių mėginių iš kapo, kad būtų galima užfiksuoti visą ligų, kuriomis sirgo Prancūzijos kareiviai, spektrą.