Pasaulis ūžia. „Tai miesto pabaiga.“ Neįtikėtina katastrofa, kuri sukrėtė visus (Foto)

Baia yra viena iš nedaugelio vietų planetoje, kur dalis viso miesto yra po vandeniu.

Neapolio įlankoje, Italijoje, archeologai tarp užtvindytų Baios, buvusio prabangiausio Romos imperijos kurorto, griuvėsių aptiko gerai išsilaikiusią romėnų pirtį. Apie tai praneša „Archaeology News“.

Pasak archeologų, jų rasta pirtis gali būti legendinės Marko Tulijaus Cicerono, garsaus senovės Romos laikų oratoriaus, politiko ir filosofo, vilos dalis.

Objektas pirmą kartą buvo atrastas 2023 m. ir dabar yra visiškai dokumentuotas. Tyrėjai aprašo įspūdingai išsilaikiusias mozaikines grindis, kurios remiasi į mažas plytų kolonas. Tai yra suspensuros sistemos elementas – romėnų išradimo, leidusio patalpą tolygiai šildyti cirkuliuojant karštam orui po grindimis ir sienomis. Archeologai daro prielaidą, kad statinys tarnavo kaip lakoniška, savotiška pirtis, kuri buvo įprasta Romos didikų laisvalaikio architektūros dalis.

Viduje vis dar galima pamatyti sienų tapybos liekanas, kurios kadaise puošė interjerą ir liudija apie aukštą lankytojų statusą. Vietoje taip pat rasta keramikos dirbinių, kurie dabar analizuojami siekiant nustatyti pirties pastatymo laiką, jos paskirtį ir griuvimo priežastis.

Senovės šaltiniuose minima Cicerono vila kurorte, todėl tyrėjai neatmeta galimybės, kad rastas kompleksas yra būtent tas statinys. Jei prielaida pasitvirtins, tai bus precedento neturintis atradimas – materialinis ryšys su viena iškiliausių Romos asmenybių.

Tačiau verta paminėti, kad neseniai atrasta pirtis yra tik dalis nuskendusio Baios miesto, kuris yra viena įdomiausių archeologinių vietovių Neapolio apylinkėse. Kadaise miestas stovėjo Neapolio įlankos pakrantėje, nuo II a. pr. Kr. jis tapo bene mėgstamiausiu Romos didikų kurortu dėl vietinių sieros šaltinių, turinčių gydomųjų savybių.

I a. pr. Kr. kurortas tapo mėgstama politinių intrigų ir poilsio vieta tokioms asmenybėms kaip G. Marius, L. Lucullus, J. Cezaris ir Augustas. Neronas čia pastatė rūmus, o imperatorius Adrianas baigė savo dienas 138 m. po Kr. Poetas Sekstas Propercijus miestą vadino „prabangos centru“ ir „ištvirkavimo prieglobsčiu“.

Nors miestas išgyveno ir Romos imperiją, ir tamsiuosius viduramžius, vietos geologija tapo Baiai mirties nuosprendžiu. Dėl žemės grimzdimo šioje Neapolio įlankos dalyje dalis miesto atsidūrė po vandeniu kažkada tarp XVI ir XVIII amžių.

Vieta buvo iš naujo atrasta XX a. pradžioje. 1920-aisiais buvo aptiktos visiškai nepažeistos marmurinės skulptūros. Įkvėptas šio atradimo, tuometinis Italijos fašistų lyderis B. Mussolinis netgi norėjo nusausinti šią įlankos dalį, kad atvertų likusią teritorijos dalį.

Šiandien Baia griuvėsiai su statulomis, gatvėmis ir vilomis sudaro vieną didžiausių pasaulyje povandeninių archeologinių parkų, kuris tyrinėjamas valtimis su stikliniais dugnais ir narų.