Mokslo perversmas. Viskas, ką žinojome apie savo protėvius – melas? (Foto)

Mokslininkai išsprendė vieną didžiausių Petralonos oloje Graikijoje rastos kaukolės paslapčių. Nuo pat jos atradimo tyrėjai stengėsi nustatyti, kam ji galėjo priklausyti ir koks yra jos amžius. Naujas tyrimas rodo, kad šis radinys gali būti daug neįprastesnis, nei manyta anksčiau. Prie sienos pritvirtinta kaukolė galėjo priklausyti itin retai žmonių rūšiai, kurios šiame regione nesitikėta aptikti.

Petralonos oloje, netoli Salonikų, rasta kaukolė jau kelis dešimtmečius traukia tyrėjų ir mokslininkų iš viso pasaulio dėmesį. Prieš 60 metų aptiktas objektas atrodo labai neįprastai – jis įaugęs į uolos sieną, o iš kaktos išsikiša stalagmitas. Tai savaime yra gana neįprasta. Pirmosios bandymo datuoti kaukolę analizės nustatė jos amžių tarp maždaug 170 tūkst. ir 700 tūkst. metų, tačiau mokslininkai negalėjo susitarti, kuriai rūšiai ji priklausė. Skirtingi tyrimai rodė tris galimus variantus: Homo sapiens, Homo neanderthalensis arba Homo heidelbergensis.

Geochronologo Christophe’o Falguères’o vadovaujama komanda į šį radinį pažvelgė naujai. Falguères pasitelkė itin tikslią urano–torio datavimo metodiką, kurios pritaikymas buvo įmanomas dėl ypatingų sąlygų oloje. Vanduo, skverbdamasis per uolienas, palieka mineralus, iš kurių formuojasi nauji kalcito sluoksniai – speleotermos. Jose kaupiasi nedidelis kiekis radioaktyvaus urano, kuris ilgainiui virsta toriu. Išmatuojant urano ir torio santykį bei žinant skilimo tempą, galima nustatyti tikslų mėginio amžių. Remiantis šiuo metodu, nustatyta, kad seniausias ant kaukolės susidaręs kalcito sluoksnis yra 539 tūkst. metų senumo.

Jeigu kaukolė nuo pat pradžių buvo tiesiogiai pritvirtinta prie olos sienos, jos amžius turėtų svyruoti tarp 277 tūkst. ir 539 tūkst. metų. Jei ji prie sienos pritvirtinta tik vėliau, tuomet didžiausias galimas amžius sumažėja iki 410 tūkst. metų. Kaukolės anatominė sandara skiriasi tiek nuo Homo sapiens, tiek nuo neandertaliečių, todėl galima teigti, kad Petralonos kaukolė priklausė Homo heidelbergensis rūšiai, kurios vieta žmonių giminės medyje vis dar kelia diskusijų.

Ši kaukolė labai panaši į kitą, rastą Kabvėje, Zambijoje. Pastarosios amžius datuojamas maždaug 300 tūkst. metų, ir ji taip pat priskiriama Homo heidelbergensis atstovui.

Tyrėjų teigimu: „Mūsų atlikti Petralonos kaukolę dengiančios mineralinės medžiagos datavimo tyrimai rodo, kad, kaip ir Kabvės kaukolė, Petralonos radinys gali būti maždaug 300 tūkst. metų senumo, o tai atitinka šios rūšies egzistavimą net iki vėlyvojo viduriniojo pleistoceno.“

What a way to be preserved.https://t.co/HT9VfH7AdP

— ScienceAlert (@ScienceAlert) August 28, 2025