Atrasta sinagoga, kurioje pamokslavo Jėzus? Archeologai aptiko revoliucinį radinį

Ši vieta, šimtmečius buvusi palaidota po vėlesniais statiniais, seniai siejama su Jėzumi.

Šimtmečius piligrimai ir mokslininkai senovės Chorazino (arba Korazimo) gyvenvietę siejo su Naujojo Testamento istorijomis. Evangelijose aprašoma, kaip Jėzus pamokslavo ir gydė ligonius vietinėje sinagogoje, bet taip pat kaip vėliau pasmerkė miestą už tai, kad jis atmetė jo mokymus.

Evangelijoje pagal Luką užrašytas jo perspėjimas: „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida!“ Tačiau iki šiol nebuvo rasta jokių fizinių Kristaus laikų sinagogos pėdsakų.

Tai gali pasikeisti po kasinėjimų Chorazino nacionaliniame parke – vietoje, kurioje jau yra įspūdingi bazalto griuvėsiai vėlesnės sinagogos, pastatytos apie 380 m. 2024 m. peržiūrėdama XX a. kasinėjimus, archeologo Achios Kohn-Tavoro vadovaujama komanda padarė atradimą po akmens grindimis.

Nuėmę mūro sluoksnius, jie rado seriją milžiniškų riedulių, išdėstytų pagal planą, kartu su keramikos fragmentais, monetomis ir kasdienio naudojimo virtuvės reikmenimis.

„Tai yra revoliucinis atradimas, – sako A. Kohn-Tavoras. – Vykdžiau kasinėjimus visame pasaulyje, ir man tai yra neabejotinai vieni iš svarbiausių kasinėjimų, kuriems kada nors vadovavau.“

Tarp akmenų rasti artefaktai suteikė svarbią užuominą. Atkastos keramikos šukės datuojamos I amžiumi – būtent tuo laikotarpiu, kai, kaip manoma, Jėzus keliavo po Galilėją.

„Negaliu nustatyti, kada patys akmenys čia atsirado. Bet galiu datuoti keramiką ir tikiuosi, monetas, rastas tarp akmenų – ir žinoma, tai, kas yra po jais“, – teigia archeologas.

Šis radinys sukėlė naują Biblijos istorikų diskusiją. Jei datavimas pasitvirtins, akmeniniai pamatai galėtų būti sinagogos, aprašytos evangelijoje pagal Matą, liekanos – tos pačios, kurioje mokė Jėzus.

Tačiau kiti mokslininkai ragina atsargiai interpretuoti radinius – nes tik tolesnė analizė gali patvirtinti šią identifikaciją – bet kasinėjimų komandai įrodymai, kad ši vieta prieš du tūkstantmečius buvo žydų kulto centras, atrodo stipresni nei bet kada, rašo „The Mirror“.

Šis atradimas taip pat paaiškina, kodėl ankstesni archeologai galėjo nepastebėti giliau buvusių griuvėsių. A. Kohn-Tavoras pažymi, kad didžiuliai bazalto akmenys per 1905 m. kasinėjimus, kurių metu buvo pirmą kartą atrasta vėlesnė sinagoga, galėjo būti lengvai supainioti su paprasta uoliena. Dėl to ankstesnė struktūra buvo neatrasta daugiau nei šimtmetį.

IV a. sinagoga, kuri kadaise stovėjo virš I a. griuvėsių, pati savaime yra įspūdingas paminklas. Pastatyta iš vietinio juodo bazalto, ji turėjo tris įėjimus ir dekoracijas, išraižytas žydų motyvais.

Vienas iš įspūdingiausių radinių buvo vadinamasis „Mozės krėslas“ – akmeninė vieta, kuriame sėdėdavo Toros skaitytojas. Tokie krėslai minimi Evangelijoje pagal Matą, 23 skyriuje, kai Jėzus savo pasekėjams sakė: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai“. Panašūs krėslai buvo rasti Hammath Tiberijaus radimvietėje ir Graikijos saloje Delose. Kiti archeologai šį atradimą vertina atsargiai.

„Tai, kas buvo rasta šioje vietoje, yra tik užuominos apie I a. sinagogą“, – pripažįsta A. Kohn-Tavoras, pabrėždamas, kad tik tolesni tyrimai leis nustatyti, ar šią vietą galima neabejotinai susieti su Jėzumi.