„Apsaugai 7 pulkai ir 1 500 karių.“ Kas atvyko

Žinutė socialinio X tinklo @VictorKvert2008 paskyroje.

Stalino dukra Svetlana Alilujeva apie savo tėvą rašo:

„Jis pats pinigų neleido, neturėjo kur ir kam jų leisti. Visą jo gyvenimą, vasarnamius, namus, tarnus, maistą, drabužius – apmokėjo valstybė. Žuvis iš specialių tvenkinių, fazanus ir ėriukus iš specialių fermų, specialiai išpilstytą gruzinišką vyną, šviežius vaisius, lėktuvais atgabentus iš pietų“, – ir jis už nieką nemokėjo nė kapeikos... Sumos buvo milžiniškos: net Stalino saugumo viršininkas, valstybės saugumo generolas N. S. Vlasikas, „valdė milijonus jo vardu“.

Viskas namuose buvo įtraukta į valstybės biudžetą. Valstybinis „tarnų personalas“ augo neįtikėtinu intensyvumu.

Koks milijardierius, jau nekalbant apie JAV ar kitos Vakarų šalies prezidentą, gali sau leisti prabangą turėti tiek rezidencijų skirtingose ​​šalies vietose, kiek turėjo Stalinas, ir kurių bėgant metams vis daugėjo?

O Stalinas galėjo pasirodyti žmonėms apsirengęs kuo tik nori. Net ir su suplyšusiu paltu. Baisus asketas – kad tik Tėvynė klestėtų.“ 

——————-

Potsdamas – varganas miestas

„Vado išlaikymui buvo išleidžiamos beprotiškos pinigų sumos, kurių niekas nekontroliavo. Pavyzdžiui, Stalinui vykstant į Potsdamo konferenciją, prasidėjo specialūs pasiruošimai:

„Draugui Stalinui I. V.

Draugui Molotovui V. M.

SSRS NKVD praneša apie artėjančios konferencijos priėmimo ir apgyvendinimo pasiruošimo pabaigą. Parengtos 62 vilos (10 000 kvadratinių metrų ir vienas dviejų aukštų dvaras draugui Stalinui: 15 kambarių, atvira veranda, palėpė, 400 kvadratinių metrų). Dvaras aprūpintas viskuo, yra ryšių centras. Sukauptos žvėrienos, gyvulių, gastronomijos, bakalėjos ir kitų produktų atsargos, gėrimai, 7 km nuo Potsdamo įkurti trys pagalbiniai ūkiai su gyvulių ir paukštynais, daržovių bazėmis; veikia 2 kepyklos, visas personalas iš Maskvos. Pasiruošę du specialūs aerodromai. Apsaugai pristatyti septyni NKVD pulkai ir 1500 operatyvinio personalo karių. Suorganizuota apsauga trimis žiedais.Dvaro apsaugos vadovas – generolas leitenantas Vlasikas. Konferencijos vietą saugo Kruglovas.

Parengtas specialus traukinys. Maršruto ilgis – 1923 kilometrai (1095 SSRS, 594 Lenkijoje, 234 Vokietijoje). Maršruto saugumą užtikrina 17 000 NKVD kareivių ir karininkų bei 1515 operatyvinio personalo karių. Kiekviename geležinkelio kilometre yra nuo 6 iki 15 apsaugos darbuotojų. Maršrutu važiuos aštuoni NKVD kariuomenės šarvuočiai.

Molotovui paruoštas dviejų aukštų pastatas (11 kambarių). Delegacijai skirtos 55 vilos, įskaitant aštuonis dvarus.

1945 m. liepos 2 d.

L. Berija.“

(Rusijos Federacijos valstybinis archyvas. F.9401.Op.2.D. 97.T.VI.Ll.124-130).