„Tai tikrai ne vitaminai: ką SSRS slėpė apie žuvų taukus?“

Tie, kurie užaugo SSRS, gerai prisimena tirštą, aliejaus konsistencijos skystį, turintį aštrų kvapą ir skonį – žuvų taukus, kurie buvo privalomas vaikų mitybos papildas. Jie buvo duodami namuose ir darželiuose, nes buvo tikima, kad jie padeda išvengti daugelio ligų. Tinklaraštininkas ir „YouTube“ kanalo „Istorik“ kūrėjas vaizdo įraše paaiškina, kodėl SSRS buvo vartojami žuvų taukai.

Tinklaraštininkas aiškina, kad „žuvų taukus XIX amžiuje išpopuliarino danų vaistininkas Peteris Mølleris. Jis juos naudojo kaip veiksmingą vaistą nuo archito“. Mølleris išrado perdirbimo metodą, neutralizuojantį nemalonų produkto kvapą.

„Nuo tos akimirkos žuvų taukai pradėti suvokti kaip universali priemonė nuo įvairių negalavimų, taip pat sveikatos ir organizmo tonusui“, – pažymi jis.

Produkte buvo daug omega riebalų rūgščių, kurios stimuliuoja smegenų veiklą, gerina atmintį ir stiprina imuninę sistemą. „Tiek sergantys, tiek sveiki žmonės kasdien išgerdavo po šaukštą žuvų taukų“, – pasakojoa tinklaraštininkas.

Šio papildo gamyba sparčiai vystėsi visame pasaulyje.

„Prevenciniais tikslais ir imuninei sistemai stiprinti pediatrai visiems vaikams be išimties kasdien skirdavo po šaukštą žuvų taukų“, – aiškina autorius.

Tuo metu kapsulių nebuvo, todėl produktas buvo vartojamas dvokiančio skysčio pavidalu.

„Vaikų šis gydymas nežavėjo“, – sako tinklaraštininkas.

1970 m. situacija kardinaliai pasikeitė. „Žuvų taukai buvo uždrausti. Mokslininkai juose rado kenksmingų medžiagų ir toksinų“, – aiškina autorius.

Priežastis slypėjo sovietinės gamybos specifikoje. „Sovietų Sąjungoje, siekiant sumažinti žuvų taukų gamybos sąnaudas, žaliava pirmiausia buvo žuvininkystės pramonės atliekos, kuriose buvo daug kenksmingų, o ne naudingų elementų“, – aiškina tinklaraštininkas.

Šios medžiagos kaupėsi organizme, palaipsniui jį nuodydamos. „Palyginimui, JAV žuvų taukai buvo išgaunami ne iš žvejybos pramonės atliekų, kaip SSRS, o iš žuvų mėsos. Žinoma, jie buvo daug brangesni, bet ir daug sveikesni nei sovietinė versija“, – pažymi autorius.

Draudimas SSRS galiojo septynerius metus.

„Per šį laiką gamybos technologija buvo peržiūrėta ir patobulinta, todėl produktas tapo saugus ir vėl prieinamas pardavimui“, – apibendrina tinklaraštininkas.