10 dienų staiga išnyko iš kalendoriaus. Taip nusprendė Seimas. Kas vyksta?

„Naujosios tvarkos“ priėmimas Europoje atspindėjo to meto susiskaldymą ir priešiškumą – kai kurios šalys beveik iš karto pakluso Romos įsakymams, kitoms tam prireikė kelių dešimtmečių (o kraštutiniais atvejais – kelių šimtmečių).

Taigi katalikiškos monarchijos, įskaitant Ispaniją, Portugaliją ir daugumą Italijos valstybių, nedelsdamos pradėjo įgyvendinti pakeitimus. Netrukus prie jų prisijungė ir Lenkijos-Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respubika, ATR) (tuo metu valdoma Stepono Batoro), nes Seimas, pradėjęs posėdį 1582 m. spalio 4 d., susitarė, kad kita diena bus 15-oji, o ne 5-oji.

Protestantiškose valstybėse iš pradžių vyravo atsargumas, kurį skatino nepasitikėjimas „romėnų išradimu“. Laikas tapo reliatyvia sąvoka, o datų skirtumai apsunkino tolesnius gyvenimo aspektus. Šį plyšį pamažu lopė pragmatizmas.

Prūsijos kunigaikštystė (kaip Lenkijos Karalystės feodalė) priėmė „naująjį stilių“ jau 1612 m., o vėlesnės Vokietijos valstybės (ir kai kurios Skandinavijos šalys) apie 1700 m. padarė „šuolį“ 11 dienų. Didžioji Britanija delsė dar ilgiau, iki XVIII a. vidurio. Tik 1751 m. įstatymas įpareigojo „pašalinti“ dienas kitais metais. Taip pat buvo ir tam tikrų ypatumų – Švedija bandė eiti „vidurio keliu“ (Švedijos kalendorius galiojęs 1700-1712 m.), reformą ištempdama per daugelį metų – dėl to ji gavo keisčiausią datą šiuolaikiniais laikais, būtent... 1712 m. vasario 30 d., po kurios atsisakė eksperimento ir vienu šuoliu „peršoko“ į likusią Europą.

Stipriausias pasipriešinimas kilo iš Rytų – stačiatikybė kalendorių laikė savo tapatybės dalimi, o administraciniai pokyčiai pradėti diegti tik XX amžiuje – Rusija paskelbė „šuolį“ iš sausio 31 d. į vasario 14 d. 1918 m., Rumunija tai padarė 1919 m., o Graikija datas keturiolika dienų perkėlė tik 1923 m. Kai kurios bažnyčios priėmė reformuotą Julijaus kalendorių, kuris sutapo su Grigaliaus kalendoriumi, tačiau daugelis vis dar naudoja senąją versiją.

Taip dangaus ir knygų skaičiavimas buvo uždarytas, tačiau liko pamokanti atminties spraga – kurį laiką Europa gyveno skirtingomis datomis, kol žmonija galiausiai pritaikė laiko matą prie Visatos matų.