Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Po žemės sluoksniais slypėjo statinys, kokio šioje Europos dalyje vargu ar kas tikėjosi. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Statybos darbai pietų Vokietijoje, mažame Nassenfelso miestelyje, atvedė prie nepaprasto atradimo – struktūros, kuri beveik du tūkstančius metų slėpė savo paslaptį. Tai, kas turėjo būti įprastas kasinėjimas rezervuaro įrengimui, virto intriguojančiu istoriniu tyrimu. Po žemės sluoksniais slypėjo statinys, kokio šioje Europos dalyje vargu ar kas tikėjosi. Akmeninis ratas iš senovėsPraėjusių metų rudenį darbininkai, kasinėję netoli Volkertshofeno, aptiko apskritą akmeninę struktūrą, kurios skersmuo siekia įspūdingus 12 metrų. Specialistai greitai nustatė, kad tai – romėniško tumulo, t. y. kapinyno tipo pilkapio, liekanos. Tokie radiniai šiuose kraštuose yra didelė retenybė. „Nesitikėjome atrasti tokio laikotarpio ir tokio masto laidojimo paminklo“, – aiškina Mathias Pfeilas, Bavarijos valstybės paveldo apsaugos tarnybos vyriausiasis konservatorius. Įdomu tai, kad akmeninio rato viduje neaptikta nei žmogaus palaikų, nei įprastų laidojimo artefaktų. Šis netikėtas faktas paskatino mokslininkus iškelti drąsią hipotezę – greičiausiai tai cenotafas, simbolinis kapas, skirtas atminti asmenį, palaidotą kitur. Pietinėje pagrindinės konstrukcijos pusėje rasta kvadratinė 2×2 metrų platforma. Archeologai spėja, kad ant jos galėjo stovėti stela arba statula, pabrėžianti viso komplekso reprezentacinį pobūdį. Socialinis statusas, iškaltas akmenyjeSenovės Romoje cenotafai atliko dvejopą funkciją – jie buvo ir atminimo vieta mirusiajam, ir aiškus socialinės padėties ženklas jo šeimai. Atrasto tumulo vieta pasirinkta neatsitiktinai: jis pastatytas šalia svarbaus kelio, jungusio Nassenfelsą su Altmühlio slėniu. Tokia vieta užtikrino puikų paminklo matomumą keliautojams ir tarnavo kaip prestižo demonstravimas. „Įrengtas greta svarbaus romėniško kelio, šis tumulas buvo ne tik paminklas, bet ir socialinio statuso pareiškimas mirusiojo šeimai“, – priduria Pfeilas. Netoli šios akmeninės struktūros archeologai anksčiau aptiko villa rustica – romėniškos kaimo sodybos – liekanas. Ši kaimynystė leidžia manyti, kad pagerbtas asmuo priklausė vietos elitui, turėjusiam pakankamai išteklių tokio monumento statybai. Nassenfelso atradimas išskirtinis keliais aspektais. Tokio dydžio ir konstrukcijos tumulai yra itin reti buvusios Romos provincijos Retijos teritorijoje, todėl radinys ypač vertingas regiono tyrinėtojams. Šiaurės vakariniuose imperijos regionuose panašios struktūros atsirado jau I amžiuje, nors kai kada romėnai antriniams palaidojimams naudojo ir senesnius, ikiromėniškus pilkapius. Šis reiškinys kelia klausimų apie to meto kultūrinę tapatybę. „Mokslininkai svarsto, ar tai gali reikšti sąmoningą sugrįžimą prie ikiromėniškų, ypač keltų, laidojimo tradicijų“, – pažymi ekspertai. Wolkertshofeno apylinkės tūkstantmečius buvo intensyvios žmonių veiklos vieta. Archeologiniai sluoksniai čia liudija nuolatinį gyvenimą nuo neolito, per bronzos ir geležies amžius, iki romėnų laikotarpio ir ankstyvųjų viduramžių. Neseniai atrastas tumulas papildo šią ilgą istoriją, parodydamas, kaip skirtingos kultūros paliko savo materialius pėdsakus toje pačioje vietoje.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|