| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Namorotukunan atradimas rodo, kad ankstyvieji žmonės vertino ne nuolatines naujoves, o patikimumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kenijoje aptikta archeologinė vietovė Namorotukunan atskleidė stulbinantį faktą – ta pati akmeninių įrankių technologija buvo naudojama net 300 tūkstančių metų be reikšmingų pokyčių. Ši iš pirmo žvilgsnio paprasta technika išliko nepakitusi nuo 2,75 iki 2,44 milijono metų prieš mūsų erą. Mokslininkai rado trijų laikotarpių sluoksnius su tais pačiais Olduvajaus kultūros įrankiais – daugiausia aštriomis akmens atplaišomis iš chalcedono ir jaspio, puikiai tinkančiomis pjaustymui bei grandymui. Pasak tyrimo autoriaus Davido R. Brauno, tai ne vienkartinė inovacija, o ilgalaikė technologinė tradicija. Datavimui naudotos vulkaninių pelenų ir paleomagnetinės analizės parodė, kad šių įrankių kūrėjai gyveno besikeičiančioje aplinkoje – nuo pelkių iki sausų savanų. Tačiau net ir drastiški klimato pokyčiai nepaskatino jų keisti technologijos. Akmeniniai įrankiai leido efektyviai apdoroti gyvūnų mėsą, o tai, kaip manoma, buvo svarbus žingsnis homininų evoliucijoje – suteikė daugiau energijos ir prisidėjo prie smegenų vystymosi. Namorotukunan atradimas rodo, kad ankstyvieji žmonės vertino ne nuolatines naujoves, o patikimumą. Galbūt būtent paprastumas ir funkcionalumas tapo šios senovinės technologijos ilgaamžiškumo paslaptimi.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||

(
(

121
(0)
















