Šalis be kelių. 1918 m. Nepriklausomybė prasidėjo purve...

Pirmasis Lenkijos greitkelis

Ketvirtajame dešimtmetyje buvo suprojektuoti pirmieji Lenkijos greitkeliai. Kelių plotis buvo nustatytas nuo 7,5 iki 12 metrų, priklausomai nuo eismo intensyvumo. Rečiau naudojami maršrutai buvo suprojektuoti su trimis eismo juostomis, po vieną kiekviena kryptimi, o vidurinė juosta turėjo būti bendra (!) lenkimo juosta. Intensyviau naudojamuose greitkeliuose buvo numatytos dvi eismo juostos kiekviena kryptimi. Buvo suplanuotos skirtingų lygių sankryžos ir kažkas panašaus į šiandienines poilsio aikšteles. Tačiau pagrindinė greitkelių tiesimo medžiaga turėjo būti betonas.

Visas šis profesoriaus Melchioro Nestorowicziaus sumanytas planas atrodė paprastas, tačiau jis buvo įgyvendintas nutiesiant 30 kilometrų ilgio kelią tarp Warlubie ir Osiek, kuris iki šiol egzistuoja kaip kelias Szosa Borzechowska.

Nors betoninė danga dabar padengta bituminėmis medžiagomis, dėmesingas vairuotojas vis dar gali pastebėti švelnius posūkius, ilgas tiesias atkarpas, plačius žvyruotus kelkraščius ir pastatų nebuvimą.

30 kilometrų ilgio kelio tiesimas buvo sustabdytas dėl paprastos priežasties: Trečiojo Reicho invazijos 1939 m. rugsėjo 1 d.

Kaip per pastaruosius šimtą metų keitėsi kelių tinklas Lenkijoje

Prieš šimtą metų Lenkija pradėjo nuo purvo ir be nuoseklaus plano, su kelių tinklu, paveldėtu iš trijų imperijų.

Šiandien lenkai daugiau nei 5200 km greitkelių ir autrostradų bei vieną sparčiausiai augančių kelių tinklų Europoje, nors atsilikimų vis dar matyti ten, kur juos sunkiausia pasivyti, būtent vietos lygmeniu.

Tačiau skirtumas tas, kad Antroji Lenkijos Respublika tik kūrė valstybę, o dabar jau tobulinama ir baigiama kurti jau egzistuojanti sistema. Ir galbūt tai yra didžiausia to meto pamoka: keliai yra ne tik infrastruktūra, bet ir valstybės stuburas – o kai jų trūksta arba jie silpni, visa kita tampa sunkiau.