Žmonių šešėliai po atominių bombų sprogimo. Tai viskas, kas iš jų liko

Kai 1945 m. ant Hirosimos ir Nagasakio buvo numestos atominės bombos, akinančiai ryški šviesa ir neįtikėtina kaitra paliko tik žmonių pėdsakus ant šaligatvių, žaidimų aikštelių ir laiptų. Japonijoje išgyvenusieji sprogimus vadinami hibakuša. Po jų mirties vardai įrašomi į atminimo paminklus: Hirosimoje šiandien užfiksuota 292 325, o Nagasakyje – 165 409 pavardžių. Tragedija užklupo gyventojus kasdienėse, įprastose situacijose.

Kaip susidarė „atominiai šešėliai“

Vienu iš simbolių tapo žmogaus, sėdėjusio ant laiptų prie „Sumitomo“ banko Hirosimoje, šešėlis, žinomas kaip „Žmogaus mirties šešėlis“. Šis fragmentas buvo perkeltas į Hirosimos taikos muziejų – 1971 m. jį atsirado dėl palaipsnio kontūrų nykimo. Profesorius Maiklas Hartšornas (Michael Hartshorne), Naujojo Meksiko universiteto radiologijos specialistas emeritas, kurio tyrimus cituoja portalas „Live Science“, paaiškina, kaip atsirado šie „atominiai šešėliai“.

Pasak jo, po sprogimo intensyvi šviesa ir karštis sklido iš implozijos taško, o žmonės ir objektai, buvę jų kelyje, užstojo šviesą bei energiją, taip „apsaugodami“ paviršių už jų. Dėl to teritorijos aplink figūras buvo tarsi „apšviestos“, o vietos, kurias dengė kūnai ar daiktai, išlaikė pirminę spalvą.

Taip susiformavę atominiai šešėliai išsaugojo paviršių pradinį atspalvį iki sprogimo momento. Branduolinės reakcijos metu, kai neutronas atsitrenkia į sunkų atomo branduolį – pavyzdžiui, urano-235 ar plutonio-239 izotopą – branduolys skyla ir sukelia grandininę reakciją, išlaisvindamas milžinišką energijos kiekį.

Bombos turėjo nukristi kitur

Amerikiečių atominė bomba „Little Boy“ sunaikino Hirosimą 1945 m. rugpjūčio 6 d., nusinešdama apie 90 tūkst. gyvybių. Praėjus trims dienoms, „Fat Man“ bomba smogė Nagasakiui, pražudydama nuo 40 tūkst. iki 70 tūkst. žmonių. Antrojo sprogimo pasekmės galėjo būti dar skaudesnės, jei ne kalva, sušvelninusi smūgio bangos poveikį vienai miesto daliai.

Iš pradžių antrasis smūgis buvo planuotas Kokuroje, tačiau dėl prastų oro sąlygų pilotai buvo priversti pakeisti tikslą ir pasirinkti Nagasakį kaip alternatyvą. Japonijoje iš to kilo posakis „Kokuros laimė“, reiškiantis sėkmingą išvengimą pavojingo likimo. Beje, Kokura buvo svarstoma ir kaip atsarginis tikslas pirmajam Hirosimos bombardavimui, jei būtų sutrukdę orai.