Viename giliausių ežerų pasaulyje. Sensacingas radinys (FOTO)

Vieno giliausių pasaulio ežerų, Isyk Kulio, esančio Kirgizijoje, vandenyse tyrėjai aptiko daugybės šimtmečius menančių statinių liekanų. Rasta įvairių pastatų ir kasdienių daiktų. Mokslininkai sutaria, kad tai miesto ar prekybos centro, kadaise veikusio svarbioje Šilko kelio atkarpoje, pėdsakai.

Mes vis labiau tyrinėjame naujus savo planetos kampelius, tačiau vis dar žinome tik fragmentą Žemės istorijos – didžiulė jos dalis vis dar laukia atradimų. Daugybė pėdsakų slypi po ežerų, jūrų ir vandenynų paviršiumi. Laikui bėgant, naujų ekspedicijų ir pažangesnių tyrimų dėka gauname vis tikslesnės informacijos apie tai, kas slypi po žeme.

Pavyzdžiui, neseniai buvo paskelbta, kad vienas giliausių pasaulio ežerų – Isyk Kulis Kirgizijoje – savo dugne slepia kadaise gyvybingos vietos liekanas.

🚨 Lost Silk Road City Unearthed 🚨

Archaeologists found a submerged medieval city beneath Lake Issyk-Kul 🇰🇬
Brick walls, mills, and a 13th-century necropolis reveal a forgotten Silk Road hub now underwater.
A 15th-century quake likely sent the entire settlement beneath the… pic.twitter.com/fugI1ZAyzC

— History Content (@HistContent) November 16, 2025

Isyk Kulio ežeras Tian Šanio kalnuose yra didžiausias Kirgizijos ežeras ir vienas iš dešimties giliausių ežerų pasaulyje. Didžiausias jo gylis siekia 702 metrus – palyginimui, giliausia Baltijos jūros vieta siekia maždaug 456,5 metro.

Isyk Kulio plotas ir gylis traukia mokslininkus dėl daugelio priežasčių, įskaitant jo, kaip sustojimo vietos Šilko kelyje, jungiančiame Kiniją su Artimaisiais Rytais ir Europa, vaidmenį. Pirkliai ir keliautojai juo naudojosi tūkstančius metų, maždaug iki XVII a. po Kr.

Po vandeniu dažnai buvo randami įdomūs objektai, įskaitant tuos, kurie laikomi vienomis seniausių išlikusių monetų pasaulyje. Tačiau dabar Kirgizijos nacionalinės mokslų akademijos tyrėjai paskelbė tikrą atradimą, kuris priminė Platono pasakojimus apie mitinę Atlantidos šalį. Tyrėjai Isyk Kulio vandenyse aptiko statinių liekanas.

„Vieta, kurią tyrinėjame, kadaise buvo miestas arba svarbus prekybos centras pagrindinėje Šilko kelio atkarpoje“, – aiškino Valerijus Kolčenka, Kirgizijos Respublikos nacionalinės mokslų akademijos mokslininkas ir ekspedicijos vadovas.

Naujausi archeologiniai tyrimai užtvindytame Toru-Aygyro komplekse šiaurės vakarinėje ežero dalyje atskleidė įvairių statinių. Buvo ištirti keturi povandeniniai sektoriai, kurių gylis svyravo nuo 1 iki 4 metrų. Mokslininkai aptiko daugybę degtų plytų statinių, įskaitant girnapusę – viduramžių malūno įrodymą. Tyrėjų komanda taip pat nustatė pastato, kuris greičiausiai tarnavo kaip mečetė arba pirtis, pėdsakus. Taip pat buvo pastebėta gyvenvietės plėtros įrodymų. Apskritai radiniuose aptikta plytų pastatų liekanų, viduramžių kapinės ir daugybė keraminių indų bei kitų kasdienių daiktų fragmentų.

Kas galiausiai lėmė miesto žlugimą? Pasak tyrėjų, XV amžiuje regioną nuniokojo galingas žemės drebėjimas. Dėl to sugriuvo ežero pakrantės kurortas, o jo liekanas prarijo vanduo. Tačiau ekspertai mano, kad miestas jau buvo apleistas prieš stichinę nelaimę.

Kai kurie Isyk Kule rasti artefaktai buvo pateikti tyrėjams specialistų analizei. Ši analizė padės tiksliai įvertinti artefaktų amžių, o tai gali palengvinti senovės įvykių chronologijos nustatymą. Galbūt tai netrukus suteiks mums daugiau informacijos apie „Kirgizijos Atlantidą“.