| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
„Vanduo užverda 0 °C temperatūroje, o užšąla 100 °C temperatūroje.“ Kaip Celsijus pakeitė mūsų pasaulį? (FOTO)
|
(
(
Andersas Celsijus užima ypatingą vietą Europos mokslo istorijoje, nes jo tyrimai pakeitė temperatūros matavimo ir gamtos reiškinių tyrimo būdus. Jo darbai turėjo įtakos astronomijos, geodezijos raidai ir viršutinėje atmosferoje vykstančių procesų supratimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Švedų astronomas Andersas Celsijus (Anders Celsius) (1701–1744) įėjo į istoriją sukurdamas 100 laipsnių temperatūros skalę. Pats mokslininkas savo termometrą vadino prietaisu, leidžiančiu pamatyti, „kiek kambarys tampa šiltesnis arba atvėsęs“. Pažymėtina, kad originalioje Celsijaus skalės versijoje vandens virimo temperatūra buvo 0 laipsnių, o užšalimo temperatūra – 100. Tik po jo mirties įvedas Karlas Linėjus (Carl Linnaeus) 1745 m. dėl praktiškumo apvertė skalę aukštyn kojomis, suteikdamas jai šiuolaikinę išvaizdą.
Savo tyrimais Celsijus parodė, kad ledo tirpimo temperatūra praktiškai nekinta veikiant slėgiui, taip pat labai tiksliai nustatė, kaip vandens virimo temperatūra priklauso nuo atmosferos slėgio. Mokslininkas taip pat pasiūlė nustatyti savo skalės nulį (virimo temperatūrą) ties vidutiniu barometriniu slėgiu jūros lygyje – verte, kuri vėliau tapo „vienos standartinės atmosferos“ pagrindu. Celsijus išgarsėjo ne tik kaip temperatūros sistemos autorius. Jis atliko svarbų vaidmenį Laplandijos ekspedicijoje (1736–1737), organizuotoje kartu su prancūzu Pierre'u Louis Moreau de Maupertuis, kurios tikslas buvo išmatuoti meridiano lanką vieno laipsnio tikslumu. Jos rezultatai patvirtino Izaoko Niutono prielaidą, kad Žemė yra elipsoidas, suplokštėjęs ties ašigaliais. Celsijus taip pat buvo vienas pirmųjų, tyrinėjusių šiaurės pašvaisčių prigimtį: jis aprašė daugiau nei 300 stebėjimų ir nustatė, kad švytėjimo intensyvumo pokyčiai buvo susiję su kompaso magnetinės adatos nuokrypiu, padarydamas išvadą, kad reiškinys yra magnetinis. 1741 m. Celsijus įkūrė Upsalos observatoriją (Švedija) ir vėliau jai vadovavo. Būtent ten jis tiksliai išmatavo apie 300 žvaigždžių šviesį, naudodamas identiškas šviesą sugeriančias stiklines plokšteles – techniką, kuri pranoko savo laiką ir turėjo įtakos fotometrijos raidai. Dėl tikslių matavimų, drąsių mokslinių ekspedicijų ir gebėjimo paaiškinti sudėtingus fizikos reiškinius Andersas Celsijus paliko pėdsaką, kuris vis dar matomas moksle ir kasdieniame gyvenime. Jo palikimas – nuo temperatūros skalės iki šiaurės pašvaisčių tyrimų – ir toliau yra šiuolaikinių mokslinių metodų pagrindas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||
Įdomiausi
67
(0).png)
.png)
