Egipte atrasta pamiršta 3000 metų senumo aukso kasykla. Senovės technologijos pranoksta šiuolaikinę vaizduotę

Sukario kalnai Egipte ilgus amžius slėpė senovės paslaptį – prieš 3 000 metų čia veikė visiškai funkcionuojantis aukso gavybos kompleksas. Tai nebuvo pavienės šachtos, o moderniai organizuota pramoninė sistema su kvarco skaldymo ir malimo vietomis, filtravimo baseinais ir molinėmis krosnimis, leidusiomis išgauti gryną auksą.

Aplink kasyklą veikė savarankiška Ptolemėjų laikų gyvenvietė su namais, dirbtuvėmis, šventyklomis, administraciniais pastatais ir pirtimis. Rasti artefaktai – keramika su hieroglifais, bronzinės monetos, terakotinės figūrėlės, akmeniniai dievų atvaizdai, papuošalai ir aukojimo stalai – liudija daugiakultūrę bendruomenę, kurioje dirbo egiptiečiai, graikai ir kitų tautybių atstovai. Tyrėjai taip pat aptiko romėnų ir islamiškos architektūros pėdsakus, rodančius, kad vieta buvo naudojama daugiau nei tūkstantį metų.

Kadangi šiuolaikinė Sukario kasykla stovi toje pačioje vietoje, archeologai perkėlė senovės kompleksą 3,2 km ir sukūrė tikslią jo repliką su lankytojų centru. Replika leidžia susipažinti su senovės gavybos metodais ir suprasti kalnakasių socialinį, religijinį bei ekonominį gyvenimą.

Radiniai Sukario kalnuose parodo, kad senovės egiptiečiai gebėjo kurti sudėtingus technologinius kompleksus ir savarankiškas bendruomenes net sunkiomis kalnų sąlygomis – pasiekimas, vertas pagarbos net šiandien.