Surastas Kamikadzės nuskandintos mongolų flotilės laivas (Video)

Tolimųjų Rytų istorijos detalės Vakarų pasaulyje dažnai žinomos labai menkai, tad šio atradimo proga truputį supažindinsime su vienu iš svarbiausių Japonijos istorijos laikotarpių. XIII a. Centrinėje Azijoje vis dar karaliavo mongolai – jų imperiją valdė Čingischano anūkas Chubilajus, siekęs ne tik sutvirtinti didžiulę imperiją iš vidaus, bet ir praplėsti jos ribas. Tačiau vėlesniais Chubilajaus valdymo metais valdžios nepasidalinimas su jaunesniu broliu galiausiai privedė prie visos Mongolų imperijos žlugimo. Visgi šis pasakojimas yra ne apie tai, o apie Chubilajaus vykdytus užkariavimus. Atėjęs į valdžią ir sustiprinęs savo poziciją, chanas nukreipė žvilgsnį į maištaujančią Kiniją ir pradėjo plačią invazinę kampaniją. Užkariavęs didžiąją jos dalį, 1271 m. Chubilajus pradėjo Juanių dinastiją, kuri valdė Mongoliją, Vidinę Kiniją ir kai kuriuos kaimyninius kraštus. Dar po kelių metų – 1279 m. žūva išlikę priešininkai ir Chubilajus tampa visos Kinijos valdovu. Tuo pačiu priima Kinijos imperatoriaus titulą. Vien tik Kinija Chubilajaus norai neapsiriboja – pavergiami ir aplinkiniai kraštai – Birma, Korėja, Kambodža. Žvilgsnis krypsta ir į Japoniją, kurią pasiekti jau daug sunkiau nei kitas kaimynines valstybes. Mat sausumos kelio nėra ir užkariavimui reikia laivų flotilės. Tai nesustabdo chano norų – 1274 metais Japonijos link patraukia pirmoji flotilė. Pagal išlikusių metraščių įrašus galima spėti, jog joje buvo apie 23-37 tūkstančius karių. Sėkmingai priplaukę pirmąsias Japonijos salas užkariautojai narsiai stoja į kovą su vietos gyventojais ir nesunkiai juos visus įveikia. Įkvėpti lengvos pergalės, užkariautojai laivus pasuka link Kiūšiū salos ir pradeda ataką. Pasak metraščių, tuo metu pakyla didžiulis taifūnas, kuris išblaško menkai laivybą išmanančių užkariautojų laivelius, o daugumą jų ir paskandina. Sumaišties metu žūva pagrindinis užkariautojų karo vadas ir likę laivai nieko nelaukdami pasuka atgalios. Pirmoji nesėkmė neatšaldo Chubilajaus norų pavergti Japoniją. Tad 1281 metais link Japonijos pajuda dar didesnė karinė flotilė. Skaičiuojama, jog joje galėjo būti virš 4000 laivų, kuriais plaukė apie 100 000 karių. Tai antrojo pagal dydį karinė laivyno flotilė per visą žmonijos istoriją – dydžiu ją gali lenkti tik Antrojo pasaulinio karo metais suformuotas sąjungininkų karinis laivynas. Priminsime, jog 1944 m. kada buvo atidarytas Antrasis frontas Europoje Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje, sąjungininkai panaudojo daugiau, nei 5 tūkst. laivų. Chubilajaus flotilė išplaukė dviem dalimis – iš Korėjos ir Pietų Kinijos. Kryptis ta pati – Kiūšiū sala.

Pirmiausia tikslą pasiekė mažoji laivyno dalis, kurią japonai sugebėjo įveikti, tačiau iš paskos neilgai trukus atplaukė pagrindinės pajėgos. Japonijos situacija buvo nepavydėtina, tačiau pasak metraščių, vėlei pakilo didžiulis taifūnas ir užkariautojų laivynas pranyko bangose. Išlikę įrašai byloja, jog tuo metu galėjo žūti apie 80 % viso užkariautojų laivyno.

Japoniją išgelbėjęs vėjas buvo pavadintas „dieviškuoju vėju“, arba japoniškai – Kamikadze. Tiesa, Kamikadzės – taifūno, išgelbėjusį Japoniją – vardą mes geriau žinome kaip japonų savižudžių pilotų Antrajame pasauliniame kare pravardę. Šis vardas japonų karinės vadovybės jiems buvo duotas neatsitiktinai. Buvo manyta, kad būtent savižudiškas Japonijos kareivių pasiaukojimas galės išgelbėti šalį nuo priešų, kaip kadaise išgelbėjo gamtos stichija.

Trečiojo bandymo užkariauti Japoniją jau nebuvo – nors metraščiai mini tokius Chubilajaus planus, tačiau panašu, jog tam sutrukdė vidiniai didžiulės imperijos neramumai.

Dabar archeologai džiaugiasi, suradę autentišką šias invazijas menantį karinį laivą. Japonų povandeninės archeologijos specialistai mano, kad rastas laivas priklausė antrajai Mongolų flotilei (1281 m.) kuri galėjo būti sudaryta iš 4 400 laivų. Laivas rastas netoli Nagasakio miesto pasinaudojant ultragarso technologija. Laive ir aplink jį jau rasta per 4 tūkst. įvairių radinių: keramikos šukių, patrankų sviedinių ir inkarų.

Restauratoriai tikina, kad laivas išsilaikęs gerai ir ketina jį iškelti ir atstatyti. „Ištyrę laivą, galėsime geriau suprasti ano meto laivų statybos ypatumus. Palyginę savo rezultatus, nustatysime kokios technologijos Kiniją, iš kurios pulta, buvo pasiekusios iš kitų kraštų“, – pasakojo Yoshifumi Ikeda, Okinavos universiteto archeologijos profesorius.