Garsiajame paveiksle užuominos apie apokalipsę ir žmonijos sunaikinimą. Jie „nulaužė“ da Vinčio kodą

Tyrėja Sabrina Sforza Galitzia teigia, kad Leonardo da Vinci „Paskutinėje vakarienėje“ užšifravo datas ir užuominas apie apokalipsę bei žmonijos pražūtį.

Šis paveikslas nutapytas daugiau nei prieš 500 metų. Garsus italų menininkas, mokslininkas, išradėjas, architektas ir filosofas paliko įspūdingą palikimą, kuris iki šiol žavi tyrinėtojus. Dar 2010 metais Vatikano tyrėja Sabrina Sforza Galitzia atkreipė dėmesį į neįprastą informaciją, paslėptą freskoje. Jos nuomone, Leonardo da Vinci kūrinyje paslėpė užuominų apie pasaulio pabaigą. Italų tyrėjos analizė grindžiama maža skliauto dalimi virš lango centrinėje tapybos darbo dalyje, vadinama liunete.

Tyrėja teigia iššifravusi mįslę

„Paskutinė vakarienė“ (it. Il Cenacolo arba L'Ultima Cena) – tai monumentali 8,8 metro ilgio ir 4,6 metro aukščio sieninė freska. Joje vaizduojama paskutinė Jėzaus vakarienė su apaštalais prieš jo suėmimą Alyvų kalne ir nukryžiavimą. Kūrinys nutapytas dominikonų vienuolyno refektoriume prie Santa Maria delle Grazie bazilikos Milane, kuris galėjo tarnauti kaip valgomasis. Istorikai freską datuoja 1495–1498 metais, taigi jai yra daugiau nei 500 metų. Šalia Luvre saugomos „Monos Lizos“, būtent šis kūrinys laikomas vienu iškiliausių Leonardo da Vinci darbų.

Tyrėjos S. S. Galitzios išvadas cituoja amerikiečių portalas „IFL Science“. Pasak jos, pavyko iššifruoti „matematinę-astrologinę“ mįslę, kurią Leonardo da Vinci neva paslėpė freskoje, norėdamas išvengti persekiojimo sudėtingu to meto laikotarpiu. Ji išanalizavo vadinamosios liunetės erdvę – nedidelį skliauto plotą, išpjautą pagrindiniame skliaute ir esantį centrinėje dalyje virš freskos lango.

Pasaulio pabaiga pagal da Vinci – visuotinis tvanas

Tyrėjos nuomone, būtent šioje vietoje Leonardo da Vinci užkodavo informaciją apie artėjančią pasaulio pabaigą, kurią sukels visuotinis tvanas. Kataklizmas turėtų prasidėti 4006 metų kovo 21 dieną ir tęstis iki tų pačių metų lapkričio 1 dienos. S. S. Galitzia manė, kad menininkas šį įvykį suvokė kaip „naują pradžią žmonijai“. Tačiau italė neatskleidė metodo, kurį naudodama iššifravo mįslę, todėl mokslo bendruomenė jos tezes vertina labai skeptiškai. Sabrina Sforza Galitzia dar 2010 metais tvirtino, kad Leonardo da Vinci kodas egzistuoja, tačiau tai nėra tas pats kodas, kurį išpopuliarino Danas Brownas.

Leonardo da Vinci žavėjosi mirtimi ir pražūtimi?

Gyvenimo pabaigoje da Vinci domėjosi sunaikinimo vizijomis. Kaip nurodo „IFL Science“, dalis istorikų mano, jog menininkas galėjo būti apsėstas minčių apie mirtį ir apokalipsę. Tai neva liudija jo eskizai, kuriuose vaizduojama iš dangaus krintanti ugnis ar verdančios jūros, papildyti užrašais apie debesų pasirodymą ir niokojančius gamtos reiškinius. Amerikiečių portalas atkreipia dėmesį, kad, pagal kai kurias interpretacijas, piešiniai galėjo atspindėti tikrus įvykius, kuriuos da Vinci matė savo akimis, pavyzdžiui, audras ar žemės drebėjimus.

Labiau įtikinamu laikomas Martino Claytono, Vindzoro pilies „Royal Collection Trust“ grafikos ir piešinių skyriaus vadovo bei Leonardo da Vinci piešinių specialisto, paaiškinimas. BBC cituojamas ekspertas pateikė nuosaikesnę interpretaciją: eskizai esą rodo suvokimą apie žmogaus gyvenimo laikinumą ir faktą, kad galiausiai viskas sugriūva. Kai kurie istorikai šį paaiškinimą laiko labiau tikėtinu nei tiesiogines pasaulio pabaigos pranašystes.