Lietuvos pašonėje. Gyveno kanibalai? Atskleista kruvina paslaptis

Kasinėjimų vieta, žinoma kaip Mašičkos ola (Maszycka Cave), buvo tyrinėjama XIX a. pabaigoje ir dar kartą septintajame dešimtmetyje. Kaulai dešimtmečius buvo saugomi Krokuvos archeologijos muziejuje, o vėliau iš naujo ištirti naudojant šiuolaikinius įrankius, rašo „Arkeonews“.

Naudodami didelės skiriamosios gebos 3D mikroskopiją pjūvių ir lūžių žymėms analizuoti, tyrėjai nustatė, kad žymės buvo padarytos akmeniniais įrankiais netrukus po mirties, o tai rodo, kad kūnai buvo sąmoningai paruošti maistui.

Radiokarboninis datavimas parodė, kad palaikai yra maždaug 18 000 metų senumo, tai atitinka vėlyvojo viršutinio paleolito Magdalenos periodą. Ši kultūra buvo žinoma dėl savo sudėtingų įrankių ir meno, tačiau Mašičkos urvo kaulai atskleidė kitą jų gyvenimo pusę.

Apie 68 % žmonių kaulų turėjo įpjovimų ir lūžių, būdingų mėsos perdirbimui. Kaukolės buvo gilių įpjovimų, susijusių su galvos odos ir veido audinių pašalinimu. Kelios kaukolės buvo tyčia sulaužytos taip, kad būtų galima pasiekti smegenis – vieną iš maistingiausių organų.

Ilgieji kaulai, įskaitant šlaunikaulius ir žastikaulius, buvo sulaužyti, kad būtų išgauti kaulų čiulpai – pagrindinis riebalų šaltinis šaltame klimate. Lūžių modelis buvo beveik identiškas tame pačiame sluoksnyje randamiems gyvūnų kaulams.

Pagrindinis tyrimo autorius Francesc Marginedas iš IPHES-CERCA teigė, kad žymių pasiskirstymas ir pobūdis nepaliko jokių abejonių, kad kūnai buvo apdoroti vartojimui. Tyrimo bendraautorė Palmira Saladier paaiškino, kad kaulai buvo apdoroti taip pat, kaip ir gyvūnų lavonai. Nerasta jokių apeigų ruošimo ar objektų gamybos iš kaukolių įrodymų.

Tai prieštarauja radiniams, rastiems Gougho oloje Jungtinėje Karalystėje, kur kaukolės buvo perdirbtos į dubenis, o tai rodo ritualinį elgesį. Mašičkos oloje fragmentai buvo išmesti kartu su gyvūnų palaikais, be jokių simbolinio elgesio įrodymų. Tyrėjai teigia, kad ši vieta gali būti siejama su „kariniu kanibalizmu“, kai po konfliktų priešai buvo sunaikinami.

Mašičkos ola prisijungia prie kelių kitų Europos vietovių, kuriose Magdalenos laikotarpiu buvo aptikti kanibalizmo pėdsakai. Magdalenos žmonės taip pat buvo garsiųjų uolų piešinių Lasko oloje Prancūzijoje ir Altamiros oloje Ispanijoje autoriai.

Ledynams traukiantis po paskutinio ledynmečio maksimumo, šie medžiotojai-rinkėjai apsigyveno naujose Vidurio Europos vietovėse. Šiltesnės sąlygos sukūrė naujų ekologinių galimybių, tačiau taip pat galėjo padidinti konkurenciją dėl žemės ir medžioklės plotų.

Visi žmonių palaikai Mašičkos oloje, regis, buvo palaidoti maždaug tuo pačiu metu, o tai rodo vieną smurtinį epizodą. Kruopštus skrodimas pašalino daugumą tiesioginių traumos įrodymų, todėl sunku nustatyti šių asmenų mirties priežastį. Tačiau apdorojimo seka rodo koordinuotą įvykį, o ne atskirus laidojimus.

Rastos gyvūnų liekanos, įskaitant antilopę, rodo maisto buvimą, todėl badas yra mažiau tikėtinas paaiškinimas. Vietoj to, kanibalizmą galėjo išprovokuoti socialinis konfliktas. Priešų valgymas galėjo turėti ir maistinę, ir simbolinę reikšmę.

Genetiniai tyrimai taip pat parodė, kad šie asmenys turėjo bendrų protėvių su Magdalenos grupėmis iš Vakarų Europos, o tai apsunkina užsieniečių išpuolio prieš vietos gyventojus hipotezę ir iškelia smurto tarp glaudžiai susijusių bendruomenių galimybę.