Irano ajatola Ali Chamenėjus – negyvas. O kurie šalių vadovai taip pat buo nužudyti karų ir perversmų metu? (SĄRAŠAS)

Šis sąrašas nuo 1945 metų apžvelgia valstybių vadovus, kurių valdymo pabaigą žymėjo ne demokratiniai rinkimai, o kariniai perversmai, revoliuciniai sukilimai ar mįslingos katastrofos gilių krizių įkarštyje.

Tai lyderiai, tapę tiesioginėmis geopolitinių lūžių aukomis – asmenybės, kurios žuvo tiesioginėje fronto linijoje, buvo nušalintos ir nužudytos chaosu virtusių perversmų metu arba prarado gyvybes orlaiviuose, kurių sudužimas iki šiol vertinamas kaip tyčinis politinis aktas.

Kiekviena ši mirtis tapo ne tik asmenine tragedija, bet ir lūžio tašku, dažnai negrįžtamai pakeitusiu visos šalies ar regiono vystymosi kryptį.

Afrika: Perversmų ir pilietinių karų epicentras

Afrika yra regionas, kuriame po dekolonizacijos valstybių vadovai dažniausiai tapdavo karinių perversmų aukomis.

• Patrice Lumumba (Kongo DR, 1961): Nušalintas, pagrobtas ir nužudytas dalyvaujant separatistams bei belgų pajėgoms po šalies nepriklausomybės paskelbimo kilusio chaoso metu.
• Sylvanus Olympio (Togas, 1963): Pirmasis nužudytas Afrikos lyderis po nepriklausomybės atgavimo, sušaudytas per karinį perversmą.
• Abubakar Tafawa Balewa (Nigerija, 1966): Nužudytas per pirmąjį kruviną šalies karinį perversmą.
• Francisco Macías Nguema (Pusiaujo Gvinėja, 1979): Nušalintas per perversmą ir po teismo sušaudytas už masines žudynes.
• William Tolbert (Liberija, 1980): Nužudytas tiesiog savo lovoje per karinį sukilimą.
• Thomas Sankara (Burkina Fasas, 1987): Revoliucionierius, vadintas „Afrikos Če Gevara“, nužudytas per perversmą, kurį organizavo jo paties artimiausias bendražygis.
• Samuel Doe (Liberija, 1990): Pilietinio karo metu pagautas sukilėlių, kankintas ir nužudytas prieš kameras.
• Juvénal Habyarimana (Ruanda) ir Cyprien Ntaryamira (Burundis) (1994): Abu prezidentai žuvo virš Kigalio numušus jų lėktuvą raketa. Tai tapo startu Ruandos genocidui.
• Ibrahim Baré Maïnassara (Nigeris, 1999): Nušautas kareivių oro uosto pakilimo take per perversmą.
• Laurent-Désiré Kabila (Kongo DR, 2001): Nužudytas savo apsauginio pilietinio karo fone (įtariamas platus sąmokslas).
• Muammar Gaddafi (Libija, 2011): Sugautas ir nužudytas sukilėlių per NATO remiamą revoliuciją/pilietinį karą.
• Idriss Déby (Čadas, 2021): Žuvo nuo sužeidimų, gautų tiesioginėje fronto linijoje, vadovaujant kariuomenei prieš sukilėlius.

Artimieji Rytai ir Vidurio Azija: Geopolitinių lūžių zona

Čia lyderių žūtys dažniausiai susijusios su užsienio intervencijomis arba radikaliais režimų pasikeitimais.

• Faisalis II (Irakas, 1958): Karalius ir jo šeima sušaudyti per kariuomenės surengtą revoliuciją.
• Mohammed Daoud Khan (Afganistanas, 1978): Nužudytas kartu su šeima per komunistinį sukilimą („Sauro revoliuciją“), kai tankai apsupo rūmus.
• Hafizullah Amin (Afganistanas, 1979): Nužudytas sovietų specialiųjų pajėgų per operaciją „Šturmas-333“ (sovietų invazijos pradžia).
• Mohammad Najibullah (Afganistanas, 1996): Nušalintas prezidentas kelerius metus slapstėsi JT būstinėje, tačiau Talibanui užėmus Kabulą, jis buvo pagautas, kankintas ir viešai pakartas ant eismo reguliavimo posto.
• Saddamas Husseinas (Irakas, 2006): Nušalintas JAV invazijos metu ir vėliau pakartas po teismo dėl karo nusikaltimų.
• Ali Abdullah Saleh (Jemenas, 2017): Buvęs šalies vadovas, žuvęs per mūšį su savo buvusiais sąjungininkais husiais Jemeno pilietinio karo metu.

Lotynų Amerika ir Karibai: Ideologinės kovos

Dauguma žūčių šiame regione susijusios su Šaltojo karo poliarizacija ir perversmais prieš kairiųjų pažiūrų lyderius.

• Gualberto Villarroel (Bolivija, 1946): Nužudytas sukilusios minios, kuri įsiveržė į prezidentūrą.
• Salvador Allende (Čilė, 1973): Žuvo (oficialiai savižudybė) per karinį perversmą, kai generolo Pinocheto pajėgos šturmavo ir bombardavo prezidentūrą.
• Maurice Bishop (Grenada, 1983): Sušaudytas per radikalų karinį perversmą, po kurio sekė JAV karinė invazija.

Azija: Nepriklausomybės ir skilimų drama

• Aung San (Birma, 1947): Aung San (dabartinės opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi tėvas) kartu su šešiais ministrais buvo nužudytas ginkluotų vyrų per kabineto posėdį prieš pat šalies nepriklausomybę..
• Ngô Đình Diệm (Pietų Vietnamas, 1963): Nužudytas per karinį perversmą, kurį slapta palaimino JAV.
• Mujibur Rahman (Bangladešas, 1975): Nužudytas per kariškių surengtą perversmą kartu su didžiąja dalimi savo šeimos.

Europa: Senojo pasaulio griūtis

Europoje tokie atvejai rečiausi, paprastai susiję su didžiųjų karų ar režimų žlugimo pabaiga.

• Benito Mussolini (Italija, 1945): Sušaudytas partizanų pilietinio karo pabaigoje.
• Nicolae Ceaușescu (Rumunija, 1989): Nušalintas per staigią revoliuciją ir po pseudoteismo sušaudytas kartu su žmona.

Mįslingos katastrofos

Ebrahim Raisi (Iranas, 2024): Irano prezidentas.

Žuvo sraigtasparnio katastrofoje 2024 m. gegužės 19 d. kalnuotoje vietovėje netoli sienos su Azerbaidžanu, grįždamas iš užtvankos atidarymo ceremonijos. Kartu žuvo ir užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas.

Nors oficiali Irano tyrimo komisija paskelbė, kad katastrofą sukėlė „sudėtingos klimato sąlygos“ (tirštas rūkas) ir sraigtasparnio techninės galimybės, pasaulio žiniasklaidoje ir žvalgybos bendruomenėse iškart kilo gausybė teorijų apie galimą sabotažą. Įvykis įvyko didžiulės įtampos tarp Irano ir Izraelio fone, praėjus vos mėnesiui po to, kai abi šalys pirmą kartą tiesiogiai apsikeitė raketų smūgiais.

Kadangi prašėte kuo išsamesnio sąrašo, verta paminėti dar kelis lyderius, kurių žūtis orlaiviuose buvo vertinama kaip tikslinės operacijos arba „pilietinio karo pasekmės“:

Zia-ul-Haq (Pakistanas, 1988): Žuvo lėktuvo katastrofoje. Nors oficialiai priežastis liko „neaiški“, Pakistano tyrėjai nustatė, kad lėktuve galėjo būti panaudotos nuodingos dujos (siekiant neutralizuoti pilotus) arba sprogmenys, paslėpti dovanotose mango dėžėse. Tai įvyko šaliai esant karinių ir politinių intrigų centre.

Dag Hammarskjöld (JT Generalinis sekretorius, 1961): Nors jis nebuvo valstybės vadovas, jo žūtis lėktuvo katastrofoje virš Afrikos dažnai minima šiuose sąrašuose, nes šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog lėktuvas beveik neabejotinai buvo numuštas dėl politinių tikslų Kongo krizės metu.

Ką tai sako apie istoriją?

Šiame sąraše matome įdomią tendenciją: lėktuvų ir sraigtasparnių katastrofos (Raisi, Habyarimana, Zia-ul-Haq) dažnai tampa „patogiu“ būdu pašalinti lyderius be tiesioginio, atviro mūšio, paliekant vietos interpretacijoms ir „nenugalimų aplinkybių“ versijoms.