Dinozauro kraujo ląstelės išskirtos iš 75 milijonų metų fosilijos

„Aptikome juos visiškai atsitiktinai,“ sako Susannah Maidment iš ICL, kurios komanda norėjo ištirti kaulų fosilizaciją, atpjaudama mažus fosilijų fragmentus.

Vietoje to jie rado panašias į kraujo ląsteles ir kolageną iš 75 milijonų metų dinozauro fosilijos – 10 milijonų metų iki T. rex pasirodymo.

Nors šiose ląstelėse vargu ar yra likę DNR, geriau išsilaikiusiose fosilijose, naudojant tokią pačią techniką jų galima rasti, sako ji.

Net ir be DNR, minkštųjų audinių ląstelės ir molekulės gali padėti daug daugiau išsiaiškinti apie dinozaurų fiziologiją ir elgseną, sako komanda. Pavyzdžiui, fizinis kraujo ląstelių dydis gali pateikti metabolizmo užuominų, ir perėjimą iš šaltakraujų į šiltakraujus.

Kol kas tokie minkštieji kūno audiniai buvo rasti išsaugoti tik ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, sušalę lede ar sausoje aplinkoje be mikrobų, kurie galėtų suardyti audinius, pažymi Maidment.

„Bet mūsų tyrinėtos fosilijos visai nėra retos,“ sako ji. Tai paprasti kaulai, surinkti nuo paviršiaus gerai žinomoje Dinozaurų parko formacijoje Kanadoje.

Iškastinių kaulų tyrinėjimui komanda pasiskolino fokusuotu jonų spinduliu paremtą medicinos tyrimų techniką, kuria tiriama kraujagyslių kalcifikacija, sukelianti širdies infarktą. Jie planavo ištirti, kaip fosilizuojasi natūralūs kaulo mineralai, ir kas nutinka yrant kolagenui dinozauro kauluose.

„Toks spindulys veikia kaip peilis, adatą laikančia mikroskopine robotizuota ranka galima atpjauti dominantį fragmentą,“ paaiškina kitas tyrimo vadovas Sergio Bertazzo, irgi iš ICL.

Trimatis panašių į kraujo ląstelių apžiūrėjimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad jos turi branduolius, tad žmogaus raudonosios kraujo ląstelės pavyzdžio užteršti negalėjo – jos branduolio neturi.

O kai Maidment išanalizavo raudonųjų kraujo kūnelių cheminę sudėtį masės spektrometru, spektras pasirodė stulbinamai panašus į dabar gyvenančio paukščio, emu, kraujo spektrą, kas dar labiau įtvirtino jų dinozauriškos kilmės teoriją.

Maidment tikisi ištirti daugiau pavyzdžių. „Norėjome suprasti, kaip toks konservavimas gali atsitikti, nuo kada jis vyksta, ir kokiose uolienose“, dėsto ji.

Atradimą pasveikino Johnas Asara iš Harvardo medicinos mokyklos, kurio komanda 2007 m. pranešė radusi kolageną 68 milijonų metų T. rex ir 80 milijonų metų brachilofozauro fosilijose. Asara sako, kad ši mokslo sritis labai mažai tyrinėta.

„Tokie darbai svarbūs šios srities pažangai, parodo, kad fosilijos yra daugiau, nei „vien akmenys“ ir atveria duris tokių medžiagų radimo fosilijose galimybei, kokios atrodė neįmanomos vos prieš keletą metų,“ sako Mary Schweitzer iš Šiaurė Karolinos valstijos universiteto Raleigh, pranešusi apie kraujo išskyrimą iš T. rex 2009 m. „[Taip pat] tai rodo, kaip ir mūsų radinys, kad tai nebūtinai yra labai retas atvejas.“

Žurnalo nuoroda: Nature Communications, DOI: 10.1038/ncomms8352

Andy Coghlan
New Scientist