Kaip Lietuvoje atsirado žmonių pavardės

Kadangi tie dokumentai, į kuriuos užrašomos ir moterys, ir vyrai, buvo rašomi ne lietuvių kalba, moterų asmenvardžiai buvo įrašomi derinant juos prie slavų rašto sistemos. Taigi iš XVI–XVII a. mes turime ištekėjusių moterų pavardžių, užrašytų su priesagomis -ova (pvz., Dorota Petrulova), o netekėjusių – su priesagomis -evna, -ovna (pvz., Polonija Janušovna). Petrulova padaryta iš vyro pavardės, Janušovna – iš tėvo.

Tokių atvejų, kad moterys būtų užrašomos su baltiškos kilmės priesagomis, kokios dabar yra įprastos ir mes jas vartojame rašto ir šnekamojoje kalboje (su priesagomis -aitė, -ytė, -ūtė, ištekėjusių -ienė), XVII a. yra paliudyta nemažai, ir moterys, galima sakyti, tuo metu tikrai taip ir buvo vadinamos, nes iš niekur nieko tokių užrašymų neatsirado.

– O ar buvo moterų pavardžių su galūne -ė, kaip dabar jau įprasta, pvz., Laukė, Tadė?

– Istoriniuose dokumentuose tokių pavardžių man neteko matyti, tačiau pirmuosiuose, kai dar kalbama, kad moterų asmenvardžiai nuo vyrų skiriasi tik galūne, tokie atvejai įprasti. Kiek man teko girdėti, Žemaitijoje jau XIX a., tarkim, tautosakoje, būta atvejų, kad moteris ir vyras skyrėsi tik galūne – vyro pavardės galūnė -as, moters – -ė. Bet istoriniuose dokumentuose, kuriais remiasi žmonės, tiriantys antroponimus, fiksuojami asmenvardžiai yra įgavę raštinį pavidalą. Todėl tie atvejai, kai daugelis asmenvardžių užrašyti su slaviškomis priesagomis -ovna, -evna, nerodo realiosios ir gyvosios vartosenos. Gyvojoje kalboje greičiausiai buvo vartojamos pavardės ir su priesagomis -aitė, ir su -ytė, ir su -ūčia, tačiau į dokumentus jos pateko su slaviškos kilmės priesagomis.

– Ar moteriškos pavardės su galūne -ė turėjo menkinamąjį atspalvį? Ar galima kur nors aptikti tokių atvejų?

– Man pačiai nustatyti, kad moteris su pavarde, kurios galūnė yra -ė, dokumentuose turėtų menkinamąjį atspalvį, nepavyko.

– Kur galima pasitikslinti savo pavardės kilmę?

– Pavardės kilmę galima pasitikslinti Aleksandro Vanago, Vitalijos Maciejauskienės ir Marijos Razmukaitės parengtame „Lietuvių pavardžių žodyne“, kuris išleistas dviem tomais (1985 ir 1989 metais).

– Ir ten įtrauktos visos pavardės?

– Į šį pavardžių žodyną rengėjai tuo metu pirmiausia įtraukė baltiškos kilmės pavardes. Kitas aspektas, kuriuo jie vadovavosi, buvo tautinis kriterijus. Pavardės, kurios nėra lietuviškos kilmės, neturi lietuviškų baigmenų ir yra kitakalbių, nebuvo įtrauktos.

LRT Klasikos laida „Ryto allegro“