Elizabeth II: kaip atsitiktinė sosto paveldėtoja tapo stabilumo ir vienybės švyturiu

Princesei Elizabeth buvo vos 10 metų, kai ji pro langą išgirdo šūksnius „Dieve, saugok karalių“.

Ta 1936-ųjų gruodžio 10 diena visam laikui pakeitė jos gyvenimą. Tądien jos dėdė – karalius Eduardas VIII – atsižadėjo sosto, o jo vietą užėmė mažosios princesės tėvas, princas Albertas.

Jis tapo karaliumi Jurgiu VI, o Elizabeth sužinojo, kad kada nors – po tėvo mirties – taps karaliene.

Tada jos šešerių metų sesuo princesė Margaret iškart paklausė: „Ar tai reiškia, kad kažkada turėsi būti karalienė?“

Elizabeth atsakė tik po pauzės: „Taip, vieną dieną taip nutiks“. Margaret atsiliepė: „Na ir nepasisekė tau“.

Taip, Elizabeth gal ir galima laikyti atsitiktine sosto paveldėtoja, tačiau dabar karalienė Elizabeth II jau yra ir seniausia, ir ilgiausiai valdanti monarchė Jungtinės Karalystės istorijoje.

Krizę prisimena kaip kluptelėjimą

Balandžio 21-ąją Elizabeth II švenčia jau 90-ąjį gimtadienį. Tokio amžiaus nebuvo pasiekęs nė vienas kitas Jungtinės karalystės monarchas, tad jos vieta istorijoje garantuota.

Tačiau karalienės palikimas matuotinas ne vien laiko juostoje – privalu prisiminti ir jos tikruosius pasiekimus.

Už monarchijos išsaugojimą po Edwardo VIII sprendimo išsižadėti sosto nuopelnai dažniausiai priskiriami Elizabeth II tėvui karaliui George'o VI ir jo žmonai karalienei motinai Elizabeth.

Tačiau būtent jų dukra jau daugybę metų laikoma stabilumo ir nacionalinės vienybės simboliu. Elizabeth II švyturys toks ryškus, kad kadaise Britaniją drebinusi krizė dabar atsimenama kaip menkas kluptelėjimas didingoje istorijoje.

Savo močiutės nuopelnus itin tiksliai apibūdino princas Harry: „Ji sugebėjo pasiekti, kad karališkoji šeima suspėtų su laiku. Manau, kad tai nepaprastai svarbu. Negalima įstrigti laike, kai aplinkui viskas keičiasi“.

Nesibaimina technologinių naujovių

O karalienė tikrai stengiasi neatsilikti. Per jos valdymo laikotarpį žiniasklaida tiesiog išsprogo – žinios transliuojamos visą parą, nepailstamai dirba interneto naujienų portalai, zyzia socialiniai tinklai.

Elizabeth II pasirūpino, kad Bakingamo rūmai keistųsi taip pat sparčiai.

Būtent ji pirmoji iš visų karališkosios šeimos narių įkūrė interneto svetainę, „YouTube“ kanalą, „Twitter“ paskyrą.

Žinoma, tai gudru. Bakingamo rūmų santykiai su tradicine žiniasklaida, ypač bulvariniais dienraščiais, ilgą laiką buvo prastoki, tad karalienei socialiniai tinklai yra būdas pačiai rodyti iniciatyvą.

Neseniai Elizabeth II taip pat palaimino interaktyvios „karališkosios informacijos“ saugyklos sudarymą – joje paskyras turės visi plačios monarchės šeimos nariai. Čia visuomenės lauks galybė nuotraukų, vaizdo įrašų, skaičių ir įdomių faktų.

Tautų Sandraugos pasididžiavimas

Elizabeth II karaliavimas – permainų amžius. Jos tėvas George'as VI buvo paskutinis Indijos imperatorius, paskutinis Britų imperijos valdovas.

Monarchė tapo Tautų Sandraugos vadove, padėjo nugludinti šios pasaulinės sąjungos kampus ir ją išlaikyti. Elizabeth II neslepia, kad sėkmingas Tautų Sandraugos gyvavimas – vienas svarbiausių jos pasiekimų.

Tautų Sandrauga, yra sakiusi karalienė, nėra konkrečią misiją turinti organizacija. Ne, 2,1 mlrd. šiai sąjungai priklausančių 53 valstybių žmonių kartu stengiasi rasti sprendinius visai aibei problemų.

Ši asociacija skatina demokratiją ir tvarų vystymąsi, o daugelis jos narių yra sulaukę taip mylimos karalienės Elizabeth II vizito. Tokios viešnagės labai patinka ir pačiai monarchei.

Skatino taiką Airijos saloje

Kitas didžiulis Elizabeth II pasiekimas – sugebėjimas laikytis politinio neutralumo.

Tiesa, praeityje, netrukus po Antrojo pasaulinio karo, monarchė buvo sulaukusi kritikos dėl palankumo vienam ar kitam kandidatui į premjerus. Bet nuo to laiko Elizabeth II beveik niekada nereiškia asmeninės nuomonės politiniais klausimais.

Išimtys – tik kelios. Antai 1977 metais ji įsikišo į diskusijas dėl galimos Škotijos nepriklausomybės, kai pareiškė, kad buvo karūnuota Jungtinės Karalystės monarche.

2014 metais Elizabeth II pasielgė labai panašiai. Artėjant referendumui Škotijoje dėl pastarosios nepriklausomybės, ji išreiškė viltį, kad „žmonės labai atsargiai pagalvos apie ateitį“.

Be abejo, negalima pamiršti ir karalienės nuopelnų tiesiant tiltus tarp Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos ir nepriklausomos Airijos Respublikos.

2011 metais Elizabeth II su oficialiu vizitu apsilankė Airijoje, o po metų paspaudė ranką Martinui McGuinnessui – Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotojui, buvusiam dabar ginklus jau sudėjusios Airijos respublikonų armijos (IRA) lyderiui.