Kosminis faraono durklas

A, tiesa, dar yra gausybė prakeiktų kapo daiktų, kurie, tikėtina nužudė George'ą Herbertą, kuris pirmasis žengė į Tutanchamono kapą 1922 m., nors dabar nustatyta, kad jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kurį sukėlė uodo įkandimas.

Visos šios istorijos – nepamirštant ornamentais išraižyto sarkofago ir paslaptingos kapavietės – šimtus metų nepaliaujamai audrino kolektyvinę vaizduotę. Dabar alyvos ugnin šliūkštelėjo naujas atradimas, nes mokslininkai teigia, kad berniukas faraonas buvo palaidotas su durklu, pagamintu iš meteorito geležies.

Taigi, lyg ateivių sąmokslo teoretikams darko nors trūktų, bendra Italijos ir Egipto tyrėjų komanda sako gavę įrodymų, kad legendinis Tučio durklas, palaidotas su juo sarkofage, iš tiesų yra kosminis durklas, padirbintas iš meteorito, susidedančio daugiausiai iš geležies ir nikelio.

Durklą 1925 metais pirmasis aprašė Howardas Carteris kaip „gausiai ornamentuotą auksinį durklą su krištoliniu rankenos antgaliu“, praneša Rossella Lorenzi Discovery News. Tiksliau būtų pasakyti, kad durklas pagamintas iš geležies su auksine rankena ir makštimi, kurios abi smulkiai išraižytos. Būtent tokį Senovės Egipto durklą ir įsivaizduojame.

Tyrėjams ašmenų sudėtį pavyko ištirti, naudojant neinvazinį rentgeno spindulių fluorescencinės spektroskopijos metodą – juo mokslininkai gali apžiūrėti praktiškai bet kokio objekto „vidų“.

Skenavimas parodė, kad geležtėje yra 11 procentų nikelio – daug daugiau, nei tradicinėse geležtėse, kuriose vidutiniškai nikelio yra 4 procentai. Tai rodo, kad ši geležis kilo iš meteoro, nes juose paprastai būna daugiau nikelio, nei geležyje, kurios kilmė „žemiška“.

„Didelis nikelio procentas aiškiai rodo, kad geležis gauta iš meteorito,“ Discovery News sakė komandos vadovė Daniela Comelli iš Milano politechnikos instituto Italijoje. „Nikelio ir kobalto santykis durklo geležtėje sutampa su geležinių meteoritų, išsaugojusių pirminį chondritinį santykį per planetų diferencijavimąsi ankstyvojoje saulės sistemoje.“

Paskui komanda pasiryžo surasti tą meteoritą iš kurio galėjo būti pagaminta geležtė. Tad jie ištyrė visas žinomas apylinkių meteoritų kritimo vietas.

„Ieškojome visų meteoritų, patenkančių į 2000 km spindulio plotą nuo Raudonosios jūros, ir iš viso jų buvo aptikome 20 geležinių meteoritų,“ sakė Comelli. „Tik vieno, Kharga, meteorito nikelio ir kobalto santykis galbūt sutampa su geležtės sandara.“

Kharga meteoritas, pasak Lorenzi, buvo rastas 2000 m. jūros uoste į vakarus nuo Aleksandrijos, todėl tai labiausiai tikėtinas berniuko faraono durklo žaliavos kandidatas. Tik pagalvokite, komandai pavyko nustatyti ne tik, kad senovinis durklas pagamintas iš meteorito, bet ir meteoritą iš kurio gauta durklo geležis. Įspūdinga.

Dar šauniau, kad kosminis durklas netgi nėra pirmasis nežemiškas artefaktas iš Tutanchamono kapo. Jo grandinėlė, kuri, kaip manyta anksčiau, pagaminta iš chalcedono – kvarco atmainos, – iš tiesų pagaminta iš Libijos dykumos kvarcinio stiklo.

Toks stiklas susiformuoja, kai meteoritas trenkiasi į smėlį, pavyzdžiui, Didžiosios Egipto smėlio jūros – plotą už maždaug 800 km nuo Senovės egiptiečių namų, praneša Lorenzi. Nors niekas užtikrintai nežino, kodėl meteoritų medžiaga tuo laiku buvo tokia mėgiama, tikėtina, egiptiečiai manė, kad jeigu jau nukrito iš dangaus, meteoritų geležis yra dieviška substancija.

Atrastasis durklas senesnis už geležies amžių maždaug 100 metų. O kadangi jis taip gerai sukonstruotas, tyrėjai sako, kad jo egzistavimas rodo, jog Senovės egiptiečiai supratimą apie geležį turėjo daug seniau, nei likusi žmonija.

Be durklo, faraono Tučio kape gali būti ir kitų paslapčių, pavyzdžiui, karalienės Nefertitės kapas, galintis būti už kapo sienų – šią hipotezę mokslininkai tebetiria, skenuodami kapą panašiai, kaip kosminio durklo komanda.

Kosminis durklas rodo, kad, nežiūrint šios vietos populiarumo, mokslininkų Egipte laukia dar daug atradimų. Tikimasi, kad tobulėjančios technologijos suteiks daugiau galimybių pažvelgti senovinių objektų vidun, jų nepažeidžiant, ir taip išvysti anksčiau nežinotus dalykus.

Nekantraujame išvysti, kas bus rasta.

Komandos atradimai publikuoti Meteoritics and Planetary Science žurnale.

Josh Hrala
www.sciencealert.com