5 neįtikėtinos istorijos, kaip buvo pasielgta su pralaimėjusia futbolo komanda (Video)

Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėjos rinktinės pralaimėjimas 2010-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate tapo nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio arešto pagrindu. Anot žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, treneris Kim Jong-hunas buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą, kur dirba sunkų fizinį darbą po 14 valandų per parą.

Pchenjanui pasirodė, kad treneris įvykdė nusikaltimą pralaimėdamas Portugalijai rezultatu 0:7. Kim Jong-hunas pripažino, kad tai buvo jo asmeninė klaida, tuo gelbėdamas futbolininkų, kuriuos norėta sušaudyti, gyvybes.

Kita britų žiniasklaidoje išplatinta versija tikina, kad treneris buvo tiesiog priverstas pereiti dirbti į statybas ir išmestas iš komunistų partijos.

Kinija

2013-ais metais Kinijos Liaudies Respublikos rinktinė prakišo Tailandui rezultatu 1:5. Sirgaliai, pasijutę pažeminti, užblokavo autobusą su futbolininkais ir siuntė jiems savo baisius prakeiksmus. Kuomet autobusui galų gale pavyko išsiveržti į kelią, prasidėjo riaušės.

Visa tai vyko Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo 60-mečio dieną. Šventė buvo visiškai sugadinta, tačiau partijos vadovas galutinai suvokė, kad futbole būtinos permainos.

Netrukus du buvę Kinijos futbolo federacijos prezidentai ir buvęs rinktinės kapitonas sėdi į kalėjimą 10 su puse metų. Dar keturi rinktinės žaidėjai gavo iki 6 metų kalėjimo ir dideles pinigines baudas. Teisėjui Liu Yongui (dukart pripažintam geriausiu Azijoje ir teisėjavusiam 2002-ųjų Pasaulio futbolo čempionate) ir išvis grėsė mirties bausmė.

Nigerija

Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas po savo rinktinės triuškinančios nesėkmės PAR čempionato metu nusprendė imtis rimtų pokyčių šalies futbole. Jis uždraudė nacionalinei rinktinei dalyvauti turnyruose artimiausius du metus.

Nigerijos futbolininkai čempionate pralaimėjo Argentinai ir Graikijai, o su Pietų Korėja sužaidė lygiosiomis. Futbolo federacijos vadovas taip pat buvo priverstas atsiprašyti šalies vadovybės ir sirgalių dėl „tragiško pasirodymo“.

Salvadoras ir Hondūras

Atpildu už praloštą Hondūro rinktinės mačą prieš amžiną principinį varžovą – Salvadoro nacionalinę rinktinę – tapo realus karas. Per mėnesį abiejų šalių futbolo rinktinės turėjo sužaisti du kartus varžantis dėl vietos finalinėse atrankos į 1970-ųjų pasaulio čempionatą varžybose.

Tiek Salvadore, tiek Hondūre vykusio rungtynės buvo palydimos masinių neramumų ir žmonių mirčių. Žiniasklaidoje prasidėjo tikra isterija, o žmonių emocijos pasiekė galutinę ribą. 1969 metų birželio 29 dieną Salvadoras pradėjo kariuomenės pajėgų mobilizaciją.

Nepaisant neilgai trukusio karo (oficialiai karo veiksmai truko vos šešias dienas), konfliktas abiem pusėms kainavo itin brangiai: žuvo trys tūkstančiai žmonių.

Sovietų Sąjunga

SSRS – Jugoslavija varžybos 1952-ųjų Olimpiadoje buvo principinės Josifui Stalinui: vadas norėjo pamokyti despotišką sąjungininkų valstybės vadovą Josifą Broz Titą. Varžybos baigėsi lygiosiomis 5:5, o pakartotinas varžybas Tamperėje rusai pralošė rezultatu 1:3.

Kai futbolininkai grįžo namo, jų laukė du nurodymai iš Kremliaus: pirma – CDSA komandos išformavimas (šio klubo žaidėjai buvo rinktinės pagrindu), ir antra – kai kurių žaidėjų ir rinktinės trenerio Boriso Arkadyjevo sporto meistrų vardo „nubraukimas“.