Tarpukario Lietuvos įdomybės: to metų reklamų kolekcija parodo, kaip gyveno mūsų seneliai, kokios prekės buvo populiarios ir kiek jos kainavo (Foto)

Laisvės alėjoje esantis ištuštėjęs tarpukaryje pastatytas „Pienocentro“ pastatas kuriam laikui atvėrė duris. Čia vyksta paroda „Tarpukario Lietuvos reklama“.

Parodoje galima pamatyti, kaip įvairiausios prekės buvo reklamuojamos tarpukariu. Plakatuose išspausdintos reklamos surinktos iš to meto spaudos leidinių, daugiausia leistų Kaune.

Parodos atmosferą pabrėžia ir laikraščio redaktoriaus kabinetas, apstatytas „art deco“ stiliaus baldais. Projekto sumanytojas ir rengėjas Ramūnas Minkevičius sakė, kad tarpukariu reklamos buvo labai drąsios, ir dabartiniai rinkodaros specialistai gali pasimokyti iš tarpukario kolegų.

Lindėjo bibliotekose

R.Minkevičius prieš keletą metų dirbo vadybininku viename Laisvės alėjos restorane.

„Rinkodara ir reklama yra mano specialybė. Taip pat domiuosi ir istorija. Taip kilo mintis surinkti tarpukariu publikuotas reklamas ir sudėti jas į vieną krūvą“, – pasakojo kaunietis.

Tuo metu reklamos dažniausiai būdavo spausdinamos spaudoje, nes kitų sklaidos priemonių beveik nebuvo. Vaikinas 3 mėnesius nuo ryto iki vakaro praleido Kauno apskrities viešojoje ir Martyno Mažvydo bibliotekose. Pats sklaidė spaudą, skenavo reklamas. Taip gimė knyga „Tarpukario Lietuvos reklama“.

Ji buvo išleista 2 tūkstančių egzempliorių tiražu ir kaipmat išpirkta. „Pamačiau, kad mano darbas sudomino daugybę žmonių. Todėl nusprendžiau surengti parodą istoriniame „Pienocentro“ pastate“, – sakė R.Minkevičius.

Pastabos tebėra aktualios

Žvalgantis po parodą galima pamatyti, kad buvo reklamuojami patys įvairiausi dalykai. Dažniausiai reklamos buvo pieštos. Fotografijos naudotos rečiau.

„Galima pastebėti, kaip tarpukariu reklama keitėsi. Į Kauną, kaip laikinąją sostinę, buvo pradėti gabenti užsienyje gaminti daiktai ir jų reklama. Mokydamiesi iš jos reklamas ėmė kurti ir lietuviai iliustratoriai“, – pasakojo R.Minkevičius.

Vienas jų buvo Jonas Juozas Burba. Jis ne tik piešė reklamas, bet ir mokė reklamos strategijos, rašė straipsnius, kaip jas kurti, kaip tinkamai derinti prie pastatų fasadų.

Vyras buvo pirmasis Lietuvos reklamos specialistas. R.Minkevičius sakė, kad ir dabar J.J.Burbos pamokymai, pavyzdžiui, kad „reklama turi mušti į akį“, skamba aktualiai. Jo straipsniai po kurio laiko taip pat bus eksponuojami parodoje.

Vyko arši konkurencija

Iš reklamų matyti, kad reklaminiai tekstai būdavo drąsūs – įvairūs daiktai pristatomi kaip geriausi, nors galbūt tokie teiginiai ir prasilenkdavo su tiesa. Tarpukariu nebuvo draudžiama alkoholio gamintojų ir tabako reklama.

„Teko užtikti ypač daug tabako reklamų. Tuo metu Kaune veikė ne vienas tabako fabrikas ir konkurencija buvo arši“, – pasakojo R.Minkevičius.

Reklamose galima paskaityti ir elgesio taisyklių. Pavyzdžiui, teigiama, kad atėjus į svečius nemandagu šukuotis. Todėl reikia naudoti plaukų tepalą.

Žvaigždės elgesys piktino

Įdomu tai, kad tarpukariu tuometinės žvaigždės reklamos versle nedalyvavo. Tai buvo laikoma nederamu elgesiu.

Drąsus buvo tik garsusis dainininkas K.Petrauskas. Jis ant muilo reklamų leido panaudoti ne tik savo vardą, bet ir atvaizdą.

R.Minkevičius pasakojo, kad rinkdamas tarpukario reklamų kolekciją apie tai dar spėjo pasikalbėti su Galina Dauguvietyte.

„Ji pasakojo, kad jos tėvas Borisas Dauguvietis anuomet piktinosi, jog K.Petrauskas drįso dalyvauti reklamoje. Tačiau žvaigždė, matyt, buvo drąsus ir modernus žmogus. Be to, iš reklamų juk užsikaldavo ir pinigų“, – pasakojo R.Minkevičius.

Parodoje – 130 plakatų

Leidinys „Tarpukario Lietuvos reklama“ išleistas pernai. Reklamos festivalyje „Adrenalinas“ jis pelnė pirmąją vietą dizaino sprendimų kategorijoje. Taip pat gavo gražiausios 2015-ųjų knygos apdovanojimą „Mokslinės dalykinės knygos“ kategorijoje.

2016 metais vykusiame „Baltic Book Art Competition“ konkurse buvo pripažintas gražiausia lietuviška knyga. Ją ruošiamasi perleisti.

Parodoje reklamos pristatomos ant specialiai sukurtų reklaminių stovų. Senovinius stovus primenančios konstrukcijos apklijuotos keliais tūkstančiais plakatų.

Susidaro įspūdis, kad tai seniai naudojami reklaminiai stendai. Iš daugybės mažesnių plakatų išsiskiria 130 didesnių, kurie ir yra pagrindiniai eksponatai. Ant vienos sienos eksponuojama didžiulė fotografija – tokia reklama būdavo kabinama ant tarpukario parduotuvių.