<i>Šiuo­lai­ki­niam žmo­gui elekt­ra kone to­kia pat svar­bi, kaip oras. Apie žmo­gaus ir elekt­ros ar­ti­mą bendra­būvį moks­li­nin­kai ir fi­lo­so­fai sva­jo­jo jau ne vieną am­žių. Kai kam elekt­ra pie­šė švie­sią me­di­ci­nos atei­tį, kai kas lai­kė ją va­ro­mą­ja žmo­gaus or­ga­niz­mo jė­ga, o kai kas fan­ta­za­vo, kad žmo­nės ka­da nors ne tik su­kurs ta­pa­čius sau ro­bo­tus, bet ir pa­tys taps pa­na­šūs į ma­ši­nas. Istorijos profesorius Iwan Rhys Morus <!--iš Aberystwyth universiteto Velse, Aeon --><a href="https://aeon.co/essays/the-victorians-bequeathed-us-their-idea-of-an-electric-future" target="_blank">straipsnyje</a> pa­sa­ko­ja, kaip mū­sų po­žiū­ris ki­to <nobreak>XVIII–XIX a.</nobreak> ir ko­kios ne­įti­kė­tinos (kar­tais vi­siš­kai be­pro­tiš­kos) idė­jos kil­da­vo „vi­sa­ga­lės“ elek­tros ger­bė­jams.</i>