Aptikta užuominų apie kraupius Antikos laikų aukojimus dievams – jose galėjo dalyvauti ir Platonas

Kasinėjimuose, kurie šią vasarą vyko ant Likaios kalno, esančio į šiaurę nuo Graikijos miesto Kalamatos, jie aptiko 3 tūkst. metų amžių skaičiuojantį paauglio skeletą.

Jis buvo palaidotas paaukotų gyvūnų pelenuose ant viršukalnės, kuri ilgą laiką laikyta dievo Dzeuso gimtine.

Graikijos kultūros ministerija trečiadienį patvirtino, kad palaikai priklausė vyriškos lyties paaugliui. Juos archeologai rado 30 metrų ilgio plataus altoriaus centre, šalia žmonių rankomis pagamintos akmeninės platformos.

Archeologai tvirtina, kad dar negali pasakyti, kaip tiksliai mirė šis paauglys. Tačiau tai yra labai svarbus atradimas, nes šis Likaios kalnas ilgus amžius buvo siejamas su nuodėmingiausiu Graikijos kultu.

Senovės rašytojai, tarp kurių buvo ir Platonas, šį kalną laikė žmonių aukojimo Dzeusui vieta. Graikijos salose ir žemyninėje dalyje aiškių šios praktikos ženklų archeologai nebuvo aptikę.

Legenda pasakoja, kad paprastai berniukas buvo paaukotas su gyvūnais, o visa mėsa išvirta kartu ir suvalgyta. Valgiusieji žmogieną turėjo pavirsti vilkais devyneriems metams.

„Keliuose senovės literatūros šaltiniuose yra minima, kad žmonės būdavo aukojami prie altorių, tačiau dar prieš keletą savaičių neturėjome įrodymų – altorių statymo vietose nebuvome aptikę žmonių palaikų“, – tvirtino Arizonos universiteto Graikų archeologijos profesorius Davidas Gilmanas Romanas.

„Ar aptikome ritualinės žmogžudystės vietą ir jos metu mirusį kūną, mes nežinome, tačiau čia tikrai rastas ritualinės žmogžudystės altorius. Panašu, kad čia tikrai neturėtų būti ta vieta, kurioje įprastai buvo laidojami individai“, – tęsė jis.

Be to, jis su kolegomis aptiko labai netikėtą detalę: skeletui trūko viršutinės kaukolės dalies, o jis pats buvo padėtas tarp dviejų akmenų linijų ant rytų-vakarų ašies, prispaustas akmeninėmis plokštėmis, kurios buvo uždengusios dubenį.

Kalnas – seniausia žinoma Dzeuso garbinimo vieta Pelaponese. Net ir nepatvirtinus fakto, kad čia galimai aukoti ir laidoti žmonės, tai buvo masinių skerdynių vieta. Čia, pradedant 16 a. pr. Kr. iki pat Aleksandro Didžiojo laikų, dievo garbei buvo nužudytos dešimtys tūkstančių gyvūnų.