Aptiktos pačios seniausios gyvybės formos liekanos

Uolienos prieš 3,7 mlrd. metų gulėjo jūros dugne, o juose esantys kelių centimetrų skersmens vingiai gali būti palikti pirmykščių mikrobų kolonijų, vadinamų stromatolitais, palikimas, rašo BBC.

Mokslininkų radinys pristatytas žurnale „Nature“.

Jeigu tyrimas bus patvirtintas kitų mokslininkų grupių, atradimas ankstesnes žinomas seniausias fosilijas aplenks daugiau nei 200 mln. metų. Uolienos rastos negyvenamose Grenlandijos aukštumose, kurios kyšo prieš Grenlandijos ledo kepurę. Regionas yra žymus dėl geomokslininkų atradimų.

Šios uolienos į paviršių iškilo visai neseniai po to, kai ištirpo sniego danga. Devintojo dešimtmečio pabaigoje grenlandietis geologijos profesorius Minikas Rosingas šiuose akmenyse nustatė cheminius gyvybės pėdsakus – anglies sluoksnius, kurie anksčiau galėjo priklausyti bakterijoms.

Rosingas aiškino, kad šios bakterijos gyveno vandenynų paviršiuje, o jų gyvybę palaikė Saulė, kuri leido atlikti fotosintezę. Galiausiai bakterijos pateko į vandenyno dugną ir žuvo. Anglies sluoksniuose matyti ir vulkaninių pelenų pėdsakų, kurie galėjo atsirasti iš gretimais esančios salos.

O stromatolitai, kuriuos Martinas van Kranendonkas aprašė šios savaitės „Nature“ žurnale, gyveno kiek kitaip. Stromatolitai yra gyvos uolienos, susiformavusios iš mineralų granulių, kurias kartu suklijavo lipnios koloninės bakterijos. Šiomis dienomis jų aptinkama labai retai.

Labai į jas panašios bakterijos rastos Vakarų Australijoje – jų amžius siekia 3,48 mlrd. metų ir jos iki šiol laikytos seniausiomis planetos fosilijomis. Uolienose nėra pirmykščių mikrobų, tik jų paliktos žymės.