Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ kariai galėjo išgelbėti Sovietų Sąjungą?

2017-10-31 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (110)
    Share

Valstybės subyrėjimo 1991 metais buvo galima išvengti, jeigu specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ kariai būtų įvykdę įsakymą ir šturmavę „Baltuosius rūmus“ – tuometinės Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastatą, mano Rusijos gvardijos vadas Viktoras Zolotovas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Noriu pateikti pavyzdį iš valstybės istorijos, 1991 metų rugpjūčio pučą, kai grupė „Alfa“ nešturmavo Baltųjų rūmų. Žinote, jeigu jie būtų įvykdę įsakymą, šturmavę Baltuosius rūmus, Sovietų Sąjunga, Rusija ta forma egzistuotų iki šiol. Galbūt ji būtų ekonomiškai, politiškai transformavusis, bet būtų likusi egzistuoti. Štai ką reiškia vieno dalinio, kuris neįvykdė įsakymo, vaidmuo“, – aukštuosiuose parlamento rūmuose sakė V. Zolotovas.

Jis pabrėžė, kad Rusijos gvardijos nariai vykdo visus savo vadovybės įsakymus ir kad specialieji daliniai nėra naudojami be reikalo.

„Viskas priklauso nuo situacijos: jei reikia panaudoti pajėgas, jeigu tai būtina, tuomet – taip, bet mes nešaudysime į kairę ir į dešinę“, – sakė Rusijos gvardijos vadas.

Jis pabrėžė, jog „Rusijos gvardija įkurta ne tam, kad šaudytų nėščias moteris ir vaikus“.

Kaip viskas vyko 1991 metų rugpjūčio 18-21 dienomis?

1991 metų rugpjūčio 18-21 dienomis grupė aukščiausių SSRS pareigūnų, nepatenkintų Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo ekonominėmis ir politinėmis reformomis, organizavo vadinamąjį rugpjūčio pučą, kurio metu bandė jį nušalinti.

Planą atimti valdžią iš M. Gorbačiovo griežtojo kurso šalininkai brandino ne vieną dieną. Jį įgyvendinti jie ėmėsi 1991 metų rugpjūčio 19-ąją, pasinaudodami tuo, kad Sovietų Sąjungos lyderis su šeima atostogavo Kryme.

„Neturėjau vykti tų atostogų, – pripažino M. Gorbačiovas interviu oficialiam dienraščiui „Rossijskaja gazeta“. „Tai buvo klaida.“

Perversmui vadovavo GKČP, kurį sudarė aštuoni nariai, tarp jų SSRS viceprezidentas G. Janajevas, KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas, vidaus reikalų ministras Borisas Pugo ir gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Jie paskelbė pusei metų įvedantys šalyje nepaprastąją padėtį ir nurodė, kad M. Gorbačiovas dėl „sveikatos priežasčių“ nebegali eiti savo pareigų, todėl šešis mėnesius SSRS vadovaus GKČP. Tačiau šiems asmenims nepakako ryžto savo tikslui įgyvendinti, o jų įsakymai nebuvo įvykdyti - vienas jų buvo „Alfa“ grupei šturmuoti Baltuosius rūmus. 

Į Maskvos centrą atriedėję tankai nesudrumstė mieste tvyrojusios keistos ramybės. Tačiau aikštėje priešais Kremlių jau būriavosi grupelės žmonių. Pasirodžius kariuomenei, civiliai žmonės drąsiai lipo ant tankų ir kišo gėles į jų bokštelius, o šie vaizdai daugumai įsirėžė giliai į atmintį.

Tuo tarpu Baltuosiuose rūmuose kitoje Maskvos pusėje charizmatiškasis B. Jelcinas, kuris tuo metu buvo sovietinės Rusijos respublikos prezidentas, užsiropštė ant tanko, pasmerkė GKČP veiksmus kaip perversmą ir paragino visuomenę nepaklusti.

Kariniai daliniai perėjo į B. Jelcino pusę

Užslinkus nakčiai tūkstančiai žmonių liko budėti prie Baltųjų rūmų. Tai, kad tą vakarą per valstybinę televiziją buvo galima išvysti ant tanko stovintį B. Jelciną, tik patvirtino faktą, kad pučo lyderiai ne visiškai kontroliuoja žiniasklaidą.

Kitą rytą Jelena Boner, Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo našlė, kreipėsi į minią, kurią jau sudarė apie 50 tūkst. žmonių.

Stiprėjant nuojautai, kad pučas pasmerktas žlugti, trys kariuomenės daliniai perėjo į B. Jelcino pusę, išskleisdami trispalvę Rusijos vėliavą, kuri tapo visuomenės pasipriešinimo perversmininkams simboliu.

Nors sklandę gandai, kad armija gali pulti civilius žmones, nepasitvirtino, vis dėlto trys žmonės žuvo per protestuotojų susidūrimą su tankų kolona. Tai buvo vienintelės pučo aukos.

Rugpjūčio 22 dieną tapo žinoma, kad pučo lyderiai Kryme mėgino susitikti su M. Gorbačiovu, tačiau jis atsisakė pasimatyti ir tos pačios dienos vakarą sugrįžo į Maskvą. Vakaro žinių laidos parodė M. Gorbačiovą, kuris paskelbė, kad „visiškai kontroliuoja padėtį“, ir nurodė kariams grįžti į savo kareivines.

Praėjus vos keturiems mėnesiams po nesėkmingo perversmininkų mėginimo užgrobti valdžią Sovietų Sąjungos nebeliko.

15 min ir BNS informacija

Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
75(0)
63(1)
58(0)
53(0)
51(0)
44(0)
42(1)
42(0)
40(0)
37(0)
Savaitės
192(0)
189(0)
186(0)
184(0)
176(0)
Mėnesio
302(3)
291(6)
290(0)
289(2)
288(1)