Mumijų tyrimai atskleidė šiurpias detales, kaip inkų civilizacijoje vyko vaikų aukojimo ritualai

Ištyrus vieną mumiją – tai paauglė mergaitė – paaiškėjo, kad prieš pat mirtį ji buvo stipriai raminama. Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Mokslų daktarė Emma Brown iš Bradfordo universiteto Archeologijos mokslų departamento sakė: „Ispanų metraščiai teigia, kad vaikai buvo aukojami dėl įvairiausių priežasčių: svarbūs inkų gyvenimo etapai, karo ir stichinių nelaimių laikmečiu, tačiau ritualai vyko pagal kalendorių“.

Užšaldyti laike

Mumifikuoti palaikai buvo rasti 1999 metais, palaidoti šventykloje šalia Ljuljailjako ugnikalnio Argentinoje viršūnės, esančios 6739 metrų aukštyje virš jūros lygio. Čia buvo palaidoti trys vaikai: trylikos mergaitė, taip pat jaunesni berniukas ir mergaitė, kuriems, kaip manoma, buvo ketveri ar penkeri.

Jų palaikai šventykloje išbuvo maždaug 500 metų – nuo Inkų imperijos laikų. Inkai dominavo Pietų Amerikoje iki tol, kol XV amžiaus pabaigoje čia atvyko europiečiai.

„Konservavimas fenomenalus – jos įvardintos geriausiai išsilaikiusiomis mumijomis pasaulyje, – aiškino E. Brown. – Šie trys vaikai atrodo taip, tarsi miegotų“.

Tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo teismo ekspertizės tyrimus, kad būtų nustatytos vaikų plaukuose esančios cheminės medžiagos.

Mokslininkai nustatė, kad visi trys vaikai paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais vartojo alkoholį ir kokainmedžio lapus (iš jų ekstrahuojamas kokainas). Pasak istorinių šaltinių, šios medžiagos buvo skirtos elitui ir dažniausiai naudotos inkų ritualų metu.

Mirtis nuo poveikio

Paauglės mergaitės plauko (jos plaukai buvo ilgesni už dviejų jaunesniųjų vaikų) tyrimas atskleidė dar daugiau. Mergaitė, pavadinta „Ljuljailjako mergele“, dėl jos nekaltybės greičiausiai buvo laikoma vertingesne už du jaunesnius vaikus.

Jos ilgų plaukų tyrimas parodė, kad kokainmedžio lapų vartojimas labai suintensyvėjo likus metams iki mirties. Mokslininkai mano, kad tai susiję su laiku, kai ji buvo pasirinkta aukojimui. Ankstesnis tyrimas parodė, kad tuo metu stipriai pasikeitė ir jos mityba – ji perėjo nuo prasčiokams būdingo bulvių valgymo prie turtingiesiems skirtos mėsos ir kukurūzų.

E. Brown aiškina: „Iš to, ką žinome iš Ispanijos metraščių, buvo pasirenkamos ypatingai patrauklios ar talentingos moterys. Iš tikrųjų, inkai turėjo atsakingus už šių jaunų moterų paiešką ir jos buvo paimtos iš jų šeimų“.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad paauglė per kelias paskutines savo gyvenimo savaites gėrė daug alkoholio. Manoma, kad prieš tai, kai ji ir kiti du vaikai buvo nunešti prie ugnikalnio ir palikti savo kapuose mirti, jie buvo stipriai raminami.

„Mergaitės atveju jokių smurto požymių nėra. Ji neįtikėtinai puikiai prižiūrėta: puikus riebalų sluoksnis, gražiai prižiūrėti plaukai, gražūs drabužiai“, – sakė E. Brown.

„Šiuo atveju mes manome, kad tas derinys, kad ji buvo padėta į kapą, alkoholis ir šaltis – kalnas yra daugiau kaip šeši tūkstančiai metrų virš jūros lygio – ji galėjo mirti ramiai“, – reziumavo mokslininkė. Mumijos dabar laikomos Argentinos miesto Saltos Aukštų kalnų archeologijos muziejuje.