Pagaliau išsiaiškinta, kaip Didžiąją Gizos piramidę egiptiečiai sugebėjo beveik idealiai orientuoti į pasaulio šalis

Inžinieriaus teigimu, raktas į šios mįslės įminimą – rudens lygiadienis.

Rudens lygiadienis vyksta lygiai per vidurį tarp vasaros ir žiemos saulėgrįžų, kuomet Žemės pasvirimo kampas Saulės atžvilgiu būna toks, jog dienos ir nakties trukmės būna beveik vienodos.

Maždaug prieš 4500 metų Egipto faraonas Chufu (Cheopsas) įsakė pastatyti Didžiąją Gizos piramidę – didžiausią iš trijų. Dabar jos aukštis yra apie 138 metrus. Ir šį statinį, kuris ilgą laiką buvo aukščiausiu pasaulyje, daugybė rašytojų vadino pasaulio stebuklu.

Stebuklas, pasirodo, buvo ne tik piramidės masyvumas ir aukštis, bet ir neįtikėtinas jos projekto tikslumas.

„Didžiosios Cheopso piramidės statytojai didįjį monumentą orientavo taip, kad esminiai jos taškai būtų nukreipti į keturias pasaulio šalis didesniu nei 4 minučių (arba penkioliktosios laipsnio dalies) tikslumu“, – neseniai „Journal of Ancient Egyptian Architecture“ publikuotame straipsnyje tvirtino Gizos piramides tiriantis inžinierius Glenas Dashas.

Chafro piramidė (kita iš Gizos piramidžių trejeto) ir Raudonoji piramidė (esanti Dahšure) taip pat orientuotos labai tiksliai, pažymėjo G. Dashas.

„Visoms trims piramidėms būdinga tokia pati paklaida: jos nuo pasaulio šalių nukrypusios prieš laikrodžio rodyklę“, – tvirtino inžinierius.

Daugiau nei šimtmetį mokslininkai siūlė įvairiausius metodus, kuriuos taip tiksliai piramidėms orientuoti galėjo panaudoti senovės egiptiečiai. Savo tyrime G.Dashas pademonstravo, kaip galėjo būti panaudotas rudens lygiadieniu besiremiantis metodas.

Savo eksperimentą Pomfreto mieste Konektikuto valstijoje (JAV) jis atliko 2016 metų rugsėjo 22 dieną, kuomet kaip tik buvo rudens lygiadienis. Jis ant medinės platformos pritaisė vertikalų pagalį ir visą dieną žymėjo jo šešėlio pozicijas.

„Lygiadienio metu matininkas nustatytų, kad šešėlio galiukas juda tiesia linija – beveik idealiai iš rytų į vakarus“, – rašė inžinierius. Paklaida yra truputėlį nukrypusi prieš laikrodžio rodyklę, kaip ir Egipto piramidžių atveju. Anot jo, šešėlio galiukui tiesiai iš rytų į vakarus tą dieną leidžia judėti Žemės ašies pakrypimas.

Nors eksperimentuojama buvo Jungtinės Amerikos valstijose, tas pats metodas pateiktų lygiai tokius pačius rezultatus ir Gizoje. Tvirtina G.Dashas. O kad šis metodas veiktų, senovės egiptietis (ar bet kokios kitos tautybės matininkas) matavimus, anot tyrimo autoriaus, turėtų atlikti „giedrą, saulėtą dieną, kokių Gizoje būna dauguma. Retkarčiais dangumi praplaukiantys debesėliai netrukdytų“. Vertikali lazda galėjo būti įtaisyta ant medinio pagrindo arba susmeigta tiesiai į Žemę. Egiptiečiai lygiadienio datą galėjo nustatyti pagal tai, kad po vasaros saulėgrįžos praėjo 91 diena.

Bet ar tikrai egiptiečiai pasaulio šalis nustatinėjo būtent taip?

Eksperimentu nustatyta, kad rudens lygiadieniu galėjo būti pasinaudota siekiant nustatyti geografines kryptis. Tačiau ar iš tiesų egiptiečiai naudojo šį metodą – nežinia. Kelis pastaruosius dešimtmečius vykdyti eksperimentai, kurie buvo grindžiami žvaigždžių ar Saulės padėtimis, taip pat galėjo būti taikomi piramidžių orientacijai nustatyti, tvirtina G. Dashas.

Rašytinių šaltinių, kurie paaiškintų, kaip iš tikrųjų geografines kryptis nustatinėdavo egiptiečiai, neišliko.

„Deja, egiptiečiai mums užuominų nepaliko. Nerasta nei inžinerinių dokumentų, nei architektūrinių planų, kurie pateiktų techninį išaiškinimą, patvirtinantį, kaip senovės egiptiečiai nustatydavo savo šventyklų ar piramidžių statymo kryptis“, – savo straipsnyje rašė G. Dashas.

Neatmestina ir galimybė, kad piramidžių kryptis buvo tikslinama taikant iškart kelis matavimo būdus.

Matavimas pagal rudens lygiadienį turi vieną svarbų privalumą: juo pasinaudoti santykinai labai paprasta. Kitų metodų taikymui reikia daugiau žingsnių ir jie apskritai yra sudėtingesni.

„Sunku įsivaizduoti metodą, kuris už rudens lygiadienio metodą būtų paprastesnis arba konceptualiai, arba praktiškai“, – tvirtino straipsnio autorius.