Tyrinėtojai aptiko įspūdingą archeologinį radinį – 7 tūkst. metų senumo Amerikos čiabuvių kapavietę, išlikusią po vandeniu (Video)

Senovinės kapinės primena, kad Floridos pusiasalis ne visada buvo toks, kaip atrodo šiandien. Prieš tūkstantį metų, kai tvyrojo vėsesnis klimatas, Amerikos čiabuviai gyveno platesniame ir didesniame sausumos masyve. Tik vėliau kylanti jūra jų namus pavertė istorija.

Maždaug po 7 tūkst. metų užlieti jų kultūros įrodymai bus pastebėti maždaug už 275 m nuo Floridos Manasota Key pusiasalio, rašo sciencealert.com.

2016 metais narai maždaug 6,5 m gylyje pastebėjo ženklus, kad jūros dugne gali būti žmonių palaikų.

Jie iškėlė objektą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo ne kas kita, kaip polipais apaugęs žandikaulis. Manoma, kad povandeninės Amerikos čiabuvių kapinės apima 3 tūkst. kv. m teritoriją, ir gali reikšti, kad vos per akmens metimą nuo kranto gali tūnoti tikri archeologijos lobiai.

„Dabar mes žinome, kad žemyniniame šelfe egzistuoja tokio pobūdžio vieta“, – sakė povandeninis archeologas Ryanas Dugginsas iš Floridos archeologinių tyrinėjimų biuro.

Pirmąja užuomina apie šią senovinę kapavietę, vadinamą Manasota Key archeologine vietove jūroje (Manasota Key Offshore (MKO) archaeological site), tapo vienintelis dantis, prisitvirtinęs prie polipų aptraukto žandikaulio. Gerokai nudilęs krūminis dantis rodė, kad jis priklausė žmogui, kuris valgydavo kur kas rupesnį maistą, negu mes valgome dabar.

„Šiuolaikinėse populiacijose mes šito nematome, – „National Geographic“ sakė R. Dugginsas. – Taigi tai buvo aiškus ženklas, kad turime reikalų su priešistoriniu individu“.

Per tolesnes povandenines ekspedicijas R. Dugginsas ir jo komanda aptiko daugiau žmonių iš tolimos praeities liekanų: lūžusį rankos kaulą, kaukolės fragmentus, drožinėtų medinių kuolų ir tekstilės fragmentų. Radioanglies tyrimai parodė, kad šios liekanos gali būti 7 tūkst. metų senumo.

Iki šiol mokslininkai iškėlė šešių žmonių iš šios medžiotojų ir rinkikų visuomenės palaikus, bet komanda tikisi rasti jų daugiau: tyrimai dar tik prasidėjo, o kapinės užima didelę teritoriją.

Nors mokslininkai sako, kad tokio masto radinys jūroje neturi precedento, tai nėra pirmas kartas, kai šiame regione aptinkamos panašios liekanos. Maža to, ankstesnio atradimo aplinkybės gali paaiškinti, kaip šie reliktai išliko po vandeniu tiek laiko.

Kitoje Floridos pusiasalio pusėje, Windoverio archeologinėje vietovėje, kuri buvo aptikta 9-ajame dešimtmetyje, tyvuliuoja dumblinas vandens telkinys. Būtent jame buvo rasti 168 žmonių iš panašaus laikotarpio skeleto likučiai, išsilaikę šio vandens telkinio dugno durpėse.

Manoma, kad Manasotos vietovė kadaise buvo tokio paties pobūdžio kapinės: Floridos čiabuvių protėviai mirusiuosius laidodavo žemyniniuose gėlo vandens telkiniuose.

Bėgant šimtmečiams, dėl šiltesnio klimato pakilęs jūros vanduo užliejo šią vietą ir pasiglemžė ištisus pakrančių ruožus.

Laimė, dabar, kai žinome apie šią slaptą laidojimo vietovę, galime gauti daugiau informacijos apie šiuos žmones ir jų kultūrą. Valstijos valdžia bendradarbiauja su Floridos seminolų genties atstovais, kad užtikrintų, jog su išlikusiomis žmonių liekanomis būtų elgiamasi deramai.

„Mes esame tikrai sujaudinti šios patirties, – savo pranešime rašė R. Dugginsas. – Svarbu atminti, kad tai yra laidojimo vieta, todėl su ja reikia elgtis itin pagarbiai“.