Mokslininkai aptiko tikrai egzistavusią „visų driežų (ir gyvačių) motiną“

Senovinis roplys, mūsų planetos paviršiumi lakstęs daugiau nei prieš 240 mln. metų, yra tiesioginis maždaug 10 000 šiuo metu egzistuojančių driežų ir gyvačių protėvis.

Paleontologai roplį, pavadintą Megachirella wachtleri, pirmą kartą aprašė dar 2003 metais. Tačiau naujausi pakartotinės analizės duomenys leido aptikti tai, kas nebuvo pastebėta pirmą kartą ir tuo pačiu daryti išvadą, kad Megachirella yra pats seniausias žinomas žvynaroplių būrio, kuriam priklauso ir driežai, ir gyvatės, atstovas. Megachirella už antrą seniausią žinomą žvynaroplį senesnė maždaug 75 mln. metų.

Šio gyvūno fosilija buvo aptikta Italijos šiaurinėje dalyje, Alpėse. Anksčiau buvo manoma, kad fosilijos amžius yra apie 240 mln. metų ir kad tai yra primityvaus roplio – lepidozauro – liekanos. Tačiau tam tikri driežiški bruožai leido įtarti, kad fosilija atskleidė dar ne visas savo paslaptis ir galėtų pateikti daug unikalios informacijos apie žvynaroplių praeitį, aiškino biologijos mokslų doktorantas Tiago Simoesas, vadovavęs šiam tyrimui.

„Ji nusipelnė daugiau dėmesio – ypač kompiuterinės tomografijos pavidalu – kad galėtų pateikti aiškesnių anatminių detalių ir aukštesnės kokybės duomenų, padedančių suprasti šio sutvėrimo vietą roplių evoliucijoje“, – aiškino tyrimo vadovas.

Tad mokslininkai, atlikę tyrimus kompiuterinės tomografijos metodais ir pagal gautus rezultatus sukūrę trimatį fosilijos modelį, nustatė keletą bruožų, siejančių Megachirella su žvynaropliais. Du iš šių bruožų (dalies smegenų dėžės ir raktikaulio struktūra) yra būdingi tik žvynaropliams. Sudėjus visus elementus mokslininkai identifikavo Megachirella kaip neabejotiną Triaso periodo žvynaroplį.

Molekulinių tyrimų ir skeleto analizės duomenys taip pat rodo, kad ankstyviausia iškilusių žvynaroplių šeima buvo ne iguanų, o gekonų.

Šie duomenys kitiems mokslininkams pateikė kritiškai svarbių ir „labai didelį pasitenkinimą teikiančių“ trūkstamų evoliucijos dėlionės detalių, aiškino Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke herpetologijos padalinio vadovaujantis kuratorius Chrisas Raxworthy.

„Mokslininkai visada nudžiunga kai pamato, kad skirtingu duomenys pateikia tą patį atsakymą“, – sakė muziejaus atstovas.

Visgi dėlionė dar toli gražu nėra užbaigta: tarp Megachirella, gyvenusios prieš 240 mln. metų ir kitų fosilinių žvynnaroplių, kurių liekanos atsirado ne anksčiau nei prieš 168 mln. metų, tvyro didžiulė praraja.

„Tai, ką mes atradome, tėra ledkalnio viršūnė, o norint suprasti ankstyvąją žvynaroplių evoliuciją reikės nudirbti dar labai daug darbo“, – sakė T.Simoesas.