Paviešinti FTB dokumentai rodo, kad biuras bijojo Nikolo Teslos

Ir aptiko 85 metų vyriškio kūną. Mirties priežastis, kaip vėliau parodė tyrimas, buvo koronarinė trombozė.

Netrukus po šio įvykio JAV Federalinis tyrimų biuras konfiskavo visus velionio daiktus – bet po sūnėno Sava’os Kosanovičaus pareikštų protestų daiktai galiausiai buvo persiųsti jam į Belgradą, pas gimines. Tačiau iki šiol nėra iki galo aišku, ar perduoti buvo tikrai visi daiktai – nes paklūstant Informacijos laisvės Aktui ir išviešinus bylos medžiagą, paaiškėjo bent jau dalis tikrųjų FTB motyvų.

Ir išradėjas, ir pralaimėtojas

Vyriškis, kurį mirusį kambaryje aptiko kambarinė, buvo žymusis genijus Nikola Tesla. Paskutiniais metais niujorkiečiai galėdavo jį matyti parkuose, dažnai – apsuptą balandžių.

Nežinodami, kas jis toks yra iš tiesų, tikėtina kad praeiviai vyriškį palaikydavo tiesiog ekscentriku – nors grįžę namo turbūt sėsdavo ir mėgaudavosi vienu iš jo išradimų – radija – dėl kurio galimo nuplagijavimo 1915 m. N.Tesla net bandė paduoti į teismą Guglielmo Marconi’į.

Talentingas ir inžinierius ir išradėjas buvo tikras elektros tyrimų pionierius, pirmasis sugalvojęs ir indukcinį kintamosios srovės variklį. O Madison Square Garden arenoje jis stulbino minias pirmąja nuotoliniu būdu valdoma valtimi. Tačiau nepaisant šių įspūdingų laimėjimų, mokslininkas nuolat susidurdavo ir su problemomis – ir viena iš jų buvo susidėjimas su nepatikimais partneriais.

Neseniai portalo „The Conversation“ straipsnyje, skirtam 75-osioms išradėjo metinėms, N.Tesla buvo apibūdintas kaip „žmogus, atėjęs iš niekur, bet tapęs žinomu visame pasaulyje; manęs, kad yra gimęs vien atradimams, bet tapęs šoumenu; traukęs daugelio moterų dėmesį, bet nė karto nevedęs; generavęs idėjas, keičiančias kasdienį gyvenimą, bet miręs būdamas beveik be cento“.

Gąsdino FTB

Kai kas įsivaizduoja, kad išradėjui suteikus JAV pilietybę, šalyje su juo buvo pradėta elgtis kaip su nacionaline vertybe. Bet kaip rodo istorija, vos jam mirus, paskutinius turto likučius priglobė Atvykėlių turto kontrolė.

Ir nors valdžia oficialiai tai neigė, iš tiesų ko gero ji kiek prisibijojo N.Teslos išradimų griaunamojo potencialo – tokio, kokį siūlė taip vadinamasis dalelių spindulys (angl. particle beam), labiau žinomas kaip „mirties spindulys“. Taip pat buvo kalbos ir apie firminę Teslos vardo torpedą. Tiesą sakant, šie projektai net nebuvo slapti. 1934-aisiais “The New York Times” net rengė straipsnių ciklą apie „mirties spindulio“ projektą. Bet žinoma, kai išradėjai pradeda dirbti su ginklais, valdžiai tai neretai pradeda kelti nervinį tiką.

Išviešinus FTB dokumentus, paaiškėjo, kad po šešerių metų nuo „Mirties spindulio“ istorijos, vienas FTB darbuotojas biuro vadovui J.Edgarui Hooveriui rašė, kad jei, kaip rašo autorius, N.Tesla tikrai ištobulins šią nuotolinę jėgą, būtų toliaregiška imtis nuolatinės išradėjo apsaugos, kad jis nebūtų pagrobtas ir kankinamas, ir kad tokia neįkainojama puolimo/gynybos technologija neatitektų priešiškoms jėgoms.

Taip vienu iš priešų buvo tapęs ir N.Teslos sūnėnas, ketvirtajame dešimtmetyje atgavęs dėdės daiktus. Ir nors viešumoje FTB menkino „mirties spindulio“ idėją, bet, kaip paaiškėjo, iš tiesų biuras stengėsi išlaikyti informaciją, susijusią su šio projekto vystymu, JAV ribose.

O Nikola Tesla buvo ne tik fenomenali asmenybė, bet ir turėjo fotografinę atmintį, savo mintimis ir atmintimi pasitikėdamas ne ką mažiau, nei brėžiniais ar dokumentais, tad kai tik teisininkai pamatė galimybę pasigriebti kažką konkretaus bei apčiuopiamo, jie nieko ir nelaukė. N.Teslos palikimas gyvuoja ir iki šiol, bet realiai paties mokslininko gyvenimas buvo toks pats, kaip ir mirtis: inovatorius sukūrė daug naudos visuomenei, bet buvo visiškai nevertinamas artimiausių aplinkinių.

Parengta pagal „The Vintage News“.