Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Mokslininkai ir toliau atskleidžia Turino drobulės paslaptis - tikrovė visiškai neatitinka tikėjimo?

2018-07-19 (37) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (385)
    Share

Atlikus kraujo analizę ant Turino drobulės paaiškėjo, kad dėmės niekaip negalėjo atsirasti nuo ant medžiagos paguldyto kūno. Grupė tyrėjų rado, kad į kraują panašios dėmės ant lininės medžiagos nedera viena su kita – kai kurios iš jų galėjo atsirasti žmogui esant vertikaliai, o kitos išvis neatitinka realybės.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki šiol kai kurie mano, kad ši įžymi medžiaga, kurioje yra vyro atvaizdas, yra ta medžiaga, į kurią buvo suvyniotas Jošua iš Nazareto kūnas. Sakoma, kad įspaudas atsirado per tris dienas nuo jo palaidojimo.

Mokslininkai vis dar neturi vieningo atsakymo, kaip šis atspaudas atsirado ant medžiagos, tačiau keletas rausvų dėmių, kurios atitinka žmogaus nukryžiavimo žaizdas, turi geležies oksidų, kurie gali būti kildinami iš arba pigmento, arba iš kraujo.

Pasitelkus radioaktyvosios anglies datavimo technologiją, buvo išsiaiškinta, kad drobė vis dėlto buvo nuausta 1260-1390 mūsų eros metais.

Drobės pynimo technologija ir galutinis audinys sutampa su Jošua iš Nazareto laikais – bet taip pat ir su viduramžiais. Audinio analizė taip pat rodo neaiškius pigmento pėdsakus, o tyrimas, nustatantis žiedadulkių, rastų ant drobulės, kilmę iš Vidurio Rytų vėliau buvo paneigtas paties jį atlikusio mokslininko. Kai jau yra žinoma drobulės pagaminimo data, būtų gerai žinoti, kaip tiksliai ji buvo padaryta.

Jei drobė ir dėmės iš tikrųjų yra autentiškos, tai galėtų atskleisti daug naujos informacijos apie nukryžiavimo procesą. Bet kadangi toli gražu ne visi tiki, kad drobė yra autentiška, mokslininkai pradėjo ją tirti naudodami būdą, naudojamą teisminėse ekspertizėse.

Tokį tyrimą atliko Liverpulio Džono Moreso universiteto (Anglija) teismo antropologas Matteo Borrinis ir organinės chemijos specialistas iš Italijos Pseudomokslinių užklausų tyrimų komiteto (angl. Italian Committee for the Investigation of Claims of the Pseudosciences), Luigis Garlaschelli.

Jie netyrinėjo pačios drobės, bet naudojo gyvą modelį ir manekeną tam, kad išanalizuotų kraujo tėkmės iš žaizdos ant kairės rankos dilbio pėsakus, taip pat „ieties žaizdos“ paliktus ženkkus liemens srityje ir kraujo dėmes aplink juosmenį.

Kraujo dėmių rašto analizei mokslininkai naudojo du kraujo tipus: tikrą žmogaus kraują, paaukotą būtent šiam tyrimui – ir sintetinį kraują, kuris turi tokias pačias originalaus kraujo savybes.
 

Mokslininkai analizavo kraujo srovę skirtingose pozicijose: rankos gale liečiant medieną ir vertinant raštą, kurį sukuria kraujas, bėgantis nuo kairės rankos; nuo kairio dilbio – stebint, kaip kraujas teka stovimoje pozicijoje – o po to ir atsigulus bei ranka uždengus kirkšnį – tokią pozą galima įžvelgti drobėje.

Tyrėjai taip pat išanalizavo ir kraujo ženklus ant kairės galūnės gale, aplink „ieties žaizdą“ – ir apatinę nugaros dalį, ant kurios, kaip manoma, kraujas tekėjo iš pastarosios žaizdos.

Testas, kuriame ranka lietė medieną, yra neįtikimas – tačiau visi kraujo ženklų bandymai rodo, kad po jų drobėje liko visiška painiava. Pirmiausia dėl to, kad rankos gale kraujo srovės tekėjo dviem skirtingais kampais.

Panašios dėmės galėjo atsirasti tik tada, kai rankos buvo pakreiptos 45 laipsnių kampu – tačiau tai nesutampa su kūno padėtimi drobėje. „Ieties žaizda“ būtų kraujavusi į tą pusę, matomą drobulėje, tik jei objektas būtų buvęs vertikaliai – o taip ir būtų buvę, jei nukryžiuota auka tuo metu būtų ir perdurta – tačiau vis tiek lieka keli esminiai skirtumai: tariama žaizda kažkodėl suformavo sroves, o ne pilną, apvalią, raudoną dėmę.

Dėmės, kuri yra ties apatine nugaros dalimi, mokslininkai negalėjo atkartoti visiškai. Tyrėjai tai bandė  tiek objektui būnant atsilošusiam, tiek atsigulusiam ant nugaros – tačiau sukurti „kruvino diržo“ apatinėje nugaros dalyje nepavyko.

„Jei darysime prielaidą, kad raudonos dėmės ant Turino drobulės iš tikrųjų yra kraujas iš nukryžiuoto žmogaus žaizdų, tai eksperimentų rezultatai rodo, kad srovių tekėjimo modeliai iš skirtingų kūno dalių nesutampa vieni su kitais“, – darbe rašo mokslininkai. Mokslininkų atliktas eksperimentas tikrai verčia abejoti ar drobulė yra tai, kuo laikoma kad ji yra. Labiau tikėtinas variantas – Turino drobulė galėjo būti meninė ar didaktinė priemonė XIV a.

Žinoma, tai nereiškia, kad visi tyrimai ir spėliojimai yra baigti. Kol mokslininkai tiksliai neišsiaiškins, kaip šis vaizdas ant audinio buvo suformuotas, jis ir toliau išliks nemaža moksline paslaptimi.

Parengta pagal sciencealert.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(32)
Neverta skaityti!
(14)
Reitingas
(18)
Komentarai (37)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
167(3)
68(0)
65(0)
53(1)
51(2)
42(0)
41(0)
30(0)
22(0)
20(0)
Savaitės
188(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(1)
287(1)