Žiauriojo imperatoriaus rūmuose surado tai, ką jo įpėdiniai stengėsi užmaskuoti visais įmanomais būdais (Video)

Šiose freskose raudonais dažais ir ochros pigmentu yra nutapyti kentaurai, šokantys su piemenų ir bandų dievu Panu, kuris turi vyro kūną, bet ožio kojas ir ragus. Freskose taip pat vaizduojami paukščiai ir vandens gyvūnai, karys su lanku, skydu ir kalaviju besikaunantis su pantera, taip pat yra augalų piešinių ir arabeskos fragmentų.

Taip pat ant sienos, virš to, kas labai primena Baetylus – šventą akmenį, yra nutapytas padaras, pagal kurį ir yra pavadinta ši neseniai atrasta menė – „tylus ir vienišas sfinskas“. Šis kambarys buvo atrastas netyčia, atliekant Domus Aurea, dar kitaip vadinamo „Auksinio namo“, restauraciją.

Šie rūmai buvo pastatyti po didžiojo Romos gaisro, kuris niokoja miestą devynias dienas 64 metais. Domus Aurea buvo prabangus pastatas, kurį sudarė net 300 kambarių. Rūmai apėmė Palatino, Esquiline, Oppian ir Caelian kalvas. Neronas tikrai nebuvo valdovas, kurį visi mylėjo. Remiantis istoriniais duomenimis, jis buvo žiaurus ir tironiškas visiems aplink jį. Na, bet gyventi mėgo jis prabangiai. Kai imperatorius 68 metais nusižudė po to, kai šalies žmonės ėmė maištauti, jo įpėdiniams šie rūmai kėlė gėdą.

Rūmų maskavimui buvo skirta daug laiko, kiti valdovai norėjo, kad neliktų jokių Domus Aurea pėdsakų. Ant kai kurių pastato dalių buvo statoma iš naujos, vieną šių struktūrų šiandien žinome kaip Koliziejų, kitos dalys buvo tiesiog užpiltos žemėmis.

Kasinėjimai ir rūmų restauracija čia vyksta jau kurį laiką. Neseniai rūmų dalis, kuri buvo pastatyta ant Palatino kalbos, buvo atidaryta ir žmonės galėjo pirmą kartą čia apsilankyti.

Naujas atradimas – visai netyčia

Archeologai dirbo viename iš rūmų menių Oppian kalvoje, kuomet atrado sfinsko kambarį. Pasistatę pastolius ir įsijungę ryškias šviesas, reikalingas darbui, jie pastebėjo, kad šviesa krenta pro nedidelę angą į kitą kambarį, Galiausiai buvo atrasta naujoji sfinkso menė, išmarginta freskomis.

Didelė dalis šio kambario vis dar užversta žemėmis, archeologai mano, kad jos blokuoja praėjimą prie kitų sienų ir likusių freskų. Pranešama, kad kol kas nėra planų pradėti iškasinėti šias žemes, mat tai gali susilpninti likusio pastato strukūras.

Parengta pagal „Science Alert“