O čia tai radinys! Baltijos jūros dugne - beveik idealiai išsilaikęs 500 metų senumo laivas

Remdamiesi neįtikėtinai geru radinio išsilaikymu, mokslininkai datuoja laivą Renesanso epocha, t.y. XV ar XVI a., kai pasaulyje kūrė Leonardo da Vinci ar Kristoforas Kolumbas atrado Ameriką.

Tiksli laivo kilmė nežinoma – laivas iš tų laikų, kai jiems dar nebuvo labai įprasta teikti vardus, tad dabar jis pramintas tiesiog „Okänt Skepp“, kas švediškai reiškia „Nežinomą laivą“.

„Jis atrodo tarsi nuskendęs tik vakar: dar stovi stiebai, ir korpusas nepažeistas, – sako kompanijos MMT jūrų archeologas Rodrigo Pacheco-Ruizas. – O ant denio yra neįtikėtinai retas atradimas: maža valtelė, skirta perkelti įgulą į laivą ar iš jo. Tai tikrai pritrenkiantis vaizdas“.

Pirmosios užuominos, kad 140 metrų gylyje kažkas yra, pasirodė dar 2009 m., kai Švedijos Jūrų administracijos sonaras užfiksavo neįprastus rodmenis. Bet prireikė dešimtmečio, kad būtų suvoktas radinio unikalumas ir reikšmė – ir tai nutiko visiškai atsitiktinai: MMT buvo nusamdyti ištirti dugną prieš čia tiesiant dujų magistralės vamzdį – ir štai, prieš akis iš amžinos dugno tamsos iškilo ištisas laivas.

„Tai nuostabu. Mes vis dar negalime atitokti“, – sako R.P. Ruizas.

Kad ištirtų detaliau, mokslininkai iš laivo „Stril Explorer“ paleido nuotolinio valdymo povandeninius zondus, o šie, pasinaudoję fotogrametrijos technologija, sukūrė itin detalų trimatį kompiuterinį laivo modelį.

Laivas yra apie 16-18 metrų ilgio – tik truputį mažesnis už K.Kolumbo flagmaną „Santa Maria“.

Mokslininkai džiaugiasi ir dėl to, kad be nepaliestos įgulos valtelės, stačių stiebų ir nepažeisto korpuso, laive išliko ir dalis rangauto (lynų sistemos, kuria buvo valdomos burės). Be to, išlikęs bušpritas (burlaivio priekio įstrižas stiebas burėms iškišti, kad pagerėtų laivo manevrinės savybės) , dekoratyvinės tranco (laivagalio plokštumos) dalys. Dalinai išlikę net kabestanas (mechanizmas krovinių perkėlimui laivuose) ir triumo siurblys, o ginklų denio ertmėse matyti net patrankos.

Mokslininkai mano, kad laivas išsilaikė dėl palankių aplinkos sąlygų: šalto sūraus vandens, kuriame nėra deguonies. Tokia aplinka netinkama jūrinei gyvybei, tad ji ir nesunaikino skenduolio.

Turėjai sako, kad šis radinys turi didelę istorinę reikšmę ne tik dėl to, kad jis mažiau suiręs nei kiti laivai, rasti Baltijos jūroje -kaip pavyzdžiui karo laivas „Marsas“, 1564 m. nuskendęs Pirmajame Elando mūšyje – ar garsusis „Vasa“, nuskendęs per savo pirmąją kelionę 1628 m, ir kurį šiandien galima pamatyti jam dedikuotame muziejuje Stokholme.

„Žinome, kad tai seniausias išlikęs nuskendęs laivas Baltijos jūroje. Pasaulyje iš šio periodo daugiau tokių laivų nėra. Egzistuoja senesni laivai – bet jie tik mediena ir metalas, ir iki šiol neturėjome tokio, kuriame būtų išlikę stiebai ir inkarai“, – „Daily Mail“ sakė R.P. Ruizas.

Žinoma, tai dar ne „Nežinomo laivo“ istorijos pabaiga. Didžiausias klausimas dabar – kodėl šis laivas išvis nuskendo, nes nematyti jokių jo pažeidimų.

Bet tam reikia naujos ekspedicijos – kuri atsargiai paimtų laivo mėginius, rašo „Science Alert“.