Po legendiniu statiniu surado įspūdingą 2300 metų senumo lobį

Nubijos karalystėje, kaip ir Egipte, buvo statomos piramidės, žinoma, jos nėra tokios didelės, o ir jų forma šiek tiek kitokia. Be to, faraonai buvo laidojami po Nubijos piramidėmis įrengtose menėse, tuo tarpu Egipto piramidėse valdovai buvo laidojami įprastame aukštyje įrengtose kapavietėse.

Būtent vienoje iš Nubijos piramidžių ir buvo atrastas maždaug 2300 metų senumo lobis. Tiesa, tai ne pirmas toks atradimas šioje archeologinėje vietovėje. Kiek daugiau nei prieš šimtmetį čia lankėsi egiptologas Georgas Reisneris, kuris po Taharkos piramide – didžiausia iš visų 20-ies, atrado menes, kuriose buvo palaidota karališka kušitų šeima.

Ši šeima greičiausiai priklausė taip vadinamai „juodųjų faraonų“ dinastijai, kuri VIII a. pr.m.e. užkariavo Egiptą ir jį valdė daugiau nei 100 metų. G.Reisneris, kalbėdamas apie savo atradimus, pranešė ir tai, kad Nastaseno piramidėje pastebėjo siaurus laiptus išraižytus uolienose, kurie veda daug giliau į piramidės gelmes.

2018 metais archeologų komanda nusprendė patyrinėti kas gi slypi tų laiptų apačioje. Jie išsiaiškino, kad laiptai yra sudaryti iš 65 pakopų, tačiau ties 40-ąja jiems kilo problemų, kadangi toliau viskas buvo apsemta vandeniu. Nepaisant to, archeologas Pearce Paulas Creasmanas nusprendė vadovauti narų komandai, kuri apieškojo šį senovinį kapą.

Baugus nardymas dykumoje

Nerti į po Žeme slypinčias gelmes tikriausiai sutiktų ne kiekvienas, o tikriausiai dar labiau išgąsdintų faktas, kad viskas vyksta po prieš mūsų erą pastatyta piramide. Dėl to archeologai ir narai šiai misijai turėjo pasirengti itin gerai

„Įprasto dydžio nardymo įranga būtų per didelė. Dėl to nusprendėme, kad deguonis mums bus tiekiamas iš paviršiaus su 45 metrų ilgio žarna“, – sakė P.P.Creasmanas.

Archeologas sako, kad po piramide buvo trys menės, kurių kiekvienos dydis prilygsta vienam mažam autobusui. Be to, visose menėse buvo be galo tamsu, todėl visa misija turėjo vykti itin atsargiai. Tačiau nepaisant visų sunkumų, archeologai galiausiai rado kas gi buvo slepiama šiose kapavietėse.

„Radome įvairiausių artefaktų fragmentų, taip pat ir senovinio aukso. Po vandeniniu buvo ir mažos stiklinės statulėlės, kurios kažkada buvo apgaubtos aukso lakštais“, – teigė P.P.Creasmanas.

Žinoma, vanduo stiklą ilgainiui sunaikino, tačiau maži aukso gabalėliai vis tiek išliko. Ekspertai sako, kad įprastomis sąlygomis kapas jau greičiausiai būtų apvogtas, tačiau dėl pakilusio vandens lygio niekas jo nelietė.

„Kush Gold Leaf“ kilmė

„Kush Gold Leaf“ gali skambėti kaip kokia nors arbata arba narkotinės medžiagos hašišo rūšis – abu šie produktai yra labai glaudžiai susiję su Kušo karalyste. Tiesa, P.P.Creasmanas su komanda yra kiek nusivylę, kad kape nepavyko rasti visiškai iš aukso pagamintų statulėlių, tačiau ekspertai sako, kad patys aukso lakšto fragmentai yra neįkainojami.

Kušo karalystė senoviniame pasaulyje išgaudavo daugiausia aukso, o dėl to įvairūs amatininkai iš šio brangaus metalo galėjo gaminti daugybę įvairiausių papuošalų ir statulėlių. Auksu jie puošė ir savo šventyklas.

Pati archeologinė vietovė yra 362 km nuo Chartumo – miesto šiaurės vidurio Sudane. Čia archeologai rado ir trynimui skirtų akmenų iš gneiso – metaforinės uolienos, panašios į granitą. Manoma, kad šie akmenys buvo naudojami „aukso dulkių“ išgavimui.

„Šie aukso lakšto fragmentai yra itin svarbūs norint suprasti kokia buvo Kušo imperijos ekonomika. Apie šią karalystę žinome labai mažai“, – sakė Rytų instituto direktorė Gil Stein.

Parengta pagal „Ancient Origins“.